„Kiekviename savo metiniame pranešime teigiau tai, kad turime kaip galima greičiau įgyvendinti mokesčių reformą, reformų langas veriasi. (...) Bet tuo metu nuotaikos buvo visiškai kitokios – „ai suspėsime, ai padarysime“. Galiausiai mūsų akyse tas reformų langas užsivėrė, o būtent ta mokesčių reforma turėjo tapti galimu šaltiniu siekiant papildyti valstybės biudžeto pajamas“, – žurnalistams komentavo G. Nausėda, reaguodamas į valdančiųjų kritiką dėl nepasiūlyto pajamų mokytojų algoms didinti šaltinio.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad jo teiktas siūlymas apmokestinti aukštas pajamas pagal jų dydį, o ne šaltinį, būtų padidinęs mokytojų atlyginimams numatytą biudžetą.
„Vienas iš mūsų konkrečių pasiūlymų būtų galėjęs ir padėjęs leisti mokytojų algų didinimo klausimą išspręsti – didesnio progresyvumo užtikrinimas apmokestinant pajamas ne pagal jų rūšį, o pagal jų dydį. Taip, Vyriausybė pasiūlė ir savo progresinį apmokestinimą, mes siūlėme taikyti šiek tiek didesnį progresyvumą, bet kadangi buvo pražiopsotas momentas, dabar nei pirmasis, nei antrasis pasiūlymas nebuvo įgyvendintas. Reiškia, biudžeto pajamų papildomų neturėsime“, – kalbėjo prezidentas.
Prezidento teigimu, Finansų ministerija suplanavo „labai konservatyvų“ vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimą, nors Lietuvos bankas prognozuoja didesnį. Tai, anot G. Nausėdos, yra „techniniai gudravimai“.
„Finansų ministerija planuoja labai konservatyvų vidutinio darbo užmokesčio augimą kitais metais – Lietuvos bankas prognozuoja gerokai didesnį. Tačiau, kadangi (biudžeto projekto – ELTA) pagrindas yra Finansų ministerijos prognozė, žinoma, kad ja remiantis tas (mokytojų atlyginimo ir VDU – ELTA) santykis, didinant mokytojų atlyginimus tokiu tempu, kokiu numatyta, bus pasiektas didesnis“, – sakė prezidentas.
„Bet tai yra techniniai gudravimai, kurie iš esmės mokesčių problemos nesprendžia ir dar kartą tenka apgailestauti dėl to, kad tie raginimai nebuvo išgirsti, o dabar atsidurta prie suskilusios geldos“, – pabrėžė šalies vadobvas.
G. Nausėda ragina politikus galvoti, kaip įgyvendinti nacionalinių partijų susitarime dėl švietimo numatytą tikslą, kad mokytojų atlyginimai kitais metais siektų 130 proc. nuo VDU.
„Tai dabar vėl kartoti tas pačias abrakadabras tikrai nebėra prasmės, ir aš manau, kad turime pirmiausia dabar galvoti, kaip galime pasiekti, kad mokytojų atlyginimai pasiektų tą 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Ir nereikia gudrauti“, – teigė prezidentas.
Trečiadienį mokytojams atnaujinus streiką, prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vyriausybę įsiklausyti į pedagogų reikalavimus ir įsivertinti, ar nereikėtų biudžete numatyti papildomą finansavimą, leidžiantį nuo 2024 m. pradžios užtikrinti atlyginimų augimą 15 proc.
Tokį prezidento siūlymą ketvirtadienį sukritikavo ir Vyriausybės, ir Seimo vadovė. Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad prezidentas, teikdamas pasiūlymus Vyriausybei, turėtų mąstyti plačiau ir įvertinti faktą, kad biudžeto lėšos turi būti paskirstytos įvairioms sritims. Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad prezidentas, siūlydamas kitų metų biudžete numatyti papildomą finansavimą mokytojų atlyginimams didinti, turėtų nurodyti ir tokių lėšų šaltinius.
ELTA primena, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) trečiadienį atnaujino mokytojų streiką, prasidėjusį rugsėjo pabaigoje. Sprendimas spalio viduryje paskelbti pertrauką buvo priimtas po to, kai profsąjungai nepavyko su rasti sutarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl pedagogų atlyginimo didinimo kitais metais.
Profsąjungos mokytojų netenkina švietimo ministerijos siūlymas darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.
Streikas atnaujinamas tuo metu, kai Seime svarstomas Vyriausybės parengtas kitų metų valstybės biudžetas. Mokytojai tikisi, kad parlamento nariai išgirs jų prašymą labiau kelti atlyginimus kitais metais ir priims jiems palankias biudžeto korekcijas.
