„Aš manau, kad kitų metų biudžete skirti beveik 400 milijonų eurų papildomai švietimo sričiai, įvykdant nacionalinį susitarimą dėl švietimo, yra tikrai stiprus žingsnis, svarbus žingsnis“, – Seime žurnalistams komentavo parlamento vadovė.
„Ir jei prezidentas mano, kad reikėtų rasti daugiau pinigų, tai, matyt, jis gali ir nurodyti šaltinius, iš kur tų papildomų lėšų reikėtų surasti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Trečiadienį mokytojams atnaujinus streiką, prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vyriausybę įsiklausyti į pedagogų reikalavimus ir įsivertinti, ar nereikėtų biudžete numatyti papildomą finansavimą, leidžiantį nuo 2024 m. pradžios užtikrinti atlyginimų augimą 15 proc.
„Kylant abejonių, kad biudžeto projekte numatytas finansavimas leis užtikrinti užsibrėžtą atlyginimų lygį, Prezidentas siūlo biudžete numatyti papildomą finansavimą ir nuo 2024 m. sausio mėnesio užtikrinti atlyginimų augimą 15 proc.“ – teigiama komentare, kurį Eltai perdavė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
ELTA primena, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) trečiadienį atnaujino mokytojų streiką, prasidėjusį rugsėjo pabaigoje. Sprendimas spalio viduryje paskelbti pertrauką buvo priimtas po to, kai profsąjungai nepavyko su rasti sutarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl pedagogų atlyginimo didinimo kitais metais.
Profsąjungos mokytojų netenkina švietimo ministerijos siūlymas darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.
Streikas atnaujinamas tuo metu, kai Seime svarstomas Vyriausybės parengtas kitų metų valstybės biudžetas. Mokytojai tikisi, kad parlamento nariai išgirs jų prašymą labiau kelti atlyginimus kitais metais ir priims jiems palankias biudžeto korekcijas.
