„Iš tikrųjų labai neramu stebėti tuos demografinius pokyčius mūsų įvairiose savivaldybėse, kuomet gana stiprios gimnazijos neturi garantijų dėl savo ateities dėl demografinių tendencijų“, – žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Šitoje vietoje kiekybiniai kriterijai jokiu būdu neturi dominuoti. Mes visada už kokybinius kriterijus, kurie turi būti vertinami lygiai pat, o gal net labiau svariai negu kiekybiniai kriterijai“, – kalbėjo šalies vadovas.
Taip jis kalbėjo po ketvirtadienį Raseinių rajone vykusio susitikimo su Šiluvos miestelio bendruomene, kuri pasidalino nuogąstavimais, kad dėl nepakankamo mokinių skaičiaus gali būti uždaryta vietos gimnazija.
„Šitoje vietoje turime elgtis labai subtiliai, labai supratingai, nes tai yra labai ypatingas dalykas, jeigu gimnazija yra uždaroma vietovėje, kurioje nėra kitų mokymosi įstaigų, vaikai priversti važinėti labai toli. Pagaliau, užgesiname kultūros židinį“, – pabrėžė G. Nausėda.
ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjį Seimas pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis nustatyti bendrieji ir specialieji kriterijai mokyklų tinklo kūrimui.
Bendraisiais kriterijais nustatyta, kad mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse turės atitikti leistiną mažiausią ir didžiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus.
Būtent mokinių skaičiaus nustatymas tiek Seimo posėdžiuose, tiek Švietimo ir mokslo komitete sukėlė daugiausia diskusijų. Opozicijos teigimu, toks kiekybinis kriterijus privers mokyklas regionuose užsidaryti, nes kai kurios rajonų ugdymo įstaigos jau dabar neatitinka minimalaus mokinių skaičiaus klasėse reikalavimo.
