„Tai galimybė išskaidyti didžiulį mokymosi krūvį baigiamojoje klasėje ir kaupti įvertinimą dalimis, mokytis nuosekliau, atsiskaityti palaipsniui, nenukeliant visko į vieną brandos egzaminų sesijos mėnesį“, – kalbėdami apie ilgai brendusį pokytį akcentuoja Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atstovai.
Agentūros vadovė Rūta Krasauskienė ramina ir dėl patikrinimų besijaudinančius moksleivius bei jų tėvus – pasak jos, švietimo bendruomenė šiam pokyčiui ruošėsi labai ilgai, o net ir prastas šio atsiskaitymo rezultatas galutinių įvertinimų sugriauti neturėtų.
Tarpiniai privalomų ir pasirenkamųjų dalykų patikrinimai šiemet organizuojami pirmą kartą – jie tam tikrų pokyčių įneš ir į pačią brandos egzaminų virtuvę.
Tarpinio patikrinimo metu būsimasis abiturientas turės galimybę gauti iki 40-ies taškų, kuriuos jis atsineš į kitų metų brandos egzaminą. Pasak NŠA, per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus į egzaminą atėjęs abiturientas jau bus tikras, kad jį tikrai išlaikė.
Tarpiniai patikrinimai vyks jau netrukus – kovo 5–balandžio 5 dienomis bei gegužės 3–7 dienomis.
Pokyčiai – tik į gera
Su tarpiniu patikrinimu, nors ir bandomuoju, jaunuoliams jau teko susidurti sausio viduryje. Dalyvavimas techniniame išbandyme vienuoliktokams suteikė puikią galimybę susipažinti su testavimo aplinka ir jos galimybėmis.
Bandomojo patikrinimo metu, kaip sakė NŠA vadovė R.Krasauskienė, buvo aiškinamasi, ar mokyklos gali susidurti su techniniais ar infrastruktūriniais trikdžiais.
Pasak jos, viskas pavyko sklandžiai.
Tarpiniai patikrinimai vyks mokyklose, vietoje pirmos ar antros pamokos. Didžioji dalis jų, išskyrus lietuvių kalbos kalbėjimo dalį, vyks elektroniniu būdu.
Tiesa, tarpinius patikrinimus iki šiol gaubia tam tikras nerimas ir nežinia, ir tai, pasak NŠA vadovės R. Krasauskienės, yra natūralu – jos teigimu, kiekvieno žmogaus gyvenimo permainas lydi jaudulys.
Tačiau kartu pati NŠA direktorė akcentuoja, kad nerimauti pagrindo nėra.
„Švietimo bendruomenė tokiam pokyčiui pritarė, ne vienerius metus jam ruošėsi, o svarbiausia – supranta jo naudą ir artimiausioje, ir tolimesnėje ateityje. Tad kam nerimauti dėl to, kas atneš naudą – ir patiems mokiniams, ir mokytojams, ir mokinių tėvams?
Naudos gavėjus būtų galima vardinti ilgai, įtraukiant ir aukštąsias mokyklas, ir darbdavius, nes šį pavasarį pradedami pokyčiai ilgainiui apims visą visuomenę: visi pajusime kokybiškesnio švietimo poveikį.
O jis neįsivaizduojamas be įgytas mokinių žinias, gebėjimus, kompetencijas patikimai atspindinčio vertinimo“, – aiškino R. Krasauskienė.
Pasak NŠA vadovės, turbūt esminis tarpinių patikrinimų tikslas yra kaupiamasis vertinimas, kuris tam tikra prasme padeda išvengti „egzaminų loterijos“.
„Dažnai girdime sakant, kad egzaminas – tai loterija, kurioje gali pasisekti arba ne. Sėkmė ar nesėkmė pernelyg priklauso nuo įvairių atsitiktinių dalykų – emocinės savijautos, streso poveikio, kai nerandi reikiamų žodžių, kai staiga nebegali prisiminti to, ką, regis, puikiai žinojai. Tie, kurie yra su tuo susidūrę, žino, kaip tai yra neteisinga.
Kaupiamasis vertinimas leidžia išvengti „loterijos efekto“, nes mokiniai gali kaupti įvertinimą dalimis, mokytis nuosekliau, atsiskaityti palaipsniui. Brandos egzaminų sesijos rezultatai nepriklausys nuo vienintelio patikrinimo, nes dalį galutinio savo žinių ir gebėjimų įvertinimo mokiniai bus gavę ankstesniais metais.
Labai tikėtina, kad dėl savo pastangų dabartiniai vienuoliktokai vieną ar kitą, o gal ir visus, egzaminus bus jau išlaikę dar prieš ateidami jų laikyti. Tad nuosekliai mėnesiais ar metais dėtos pastangos tikrai prie to prisidės“, – pažymėjo R. Krasauskienė.
Dar 2021 metais NŠA atliko mokinių pasiekimų vertinimo ir panaudojimo scenarijų analizę. Ši atskleidė, kad vienas iš optimaliausių perėjimo prie kaupiamojo vertinimo variantų – tarpiniai patikrinimai, kurių rezultatai taptų baigiamųjų įvertinimų dalimi.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tarpiniai patikrinimai nėra naujas išradimas, atsiradęs tik Lietuvoje.
Tokia sistema taikoma Prancūzijoje, Danijoje, Slovėnijoje. Italijoje ir Suomijoje tarpinių patikrinimų rezultatai naudojami ir kaip slenkstis: laikyti brandos egzaminus gali tik surinkę minimalų balų skaičių tarpiniuose patikrinimuose.
Tiesa, bene labiau nei pačių tarpinių patikrinimų moksleiviai baiminasi jų rezultatų – kas bus, jei išlaikyti galiausiai nepavyks?
Pasak R. Krasauskienės, tokio dalyko kaip tarpinio patikrinimo neišlaikymas tiesiog nėra – jam nėra nustatytas slenkstinis balas.
„Net ir surinkęs 0 taškų per tarpinį patikrinimą mokinys galės laikyti brandos egzaminą. Be to, jei netiks gautas rezultatas, mokinys galės tarpinius pasiekimų patikrinimus perlaikyti iš naujo 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje), išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį tarpinį (kalbėjimo) patikrinimą.
Tiesa, tokia perlaikymo galimybė bus suteikiama tik vienerius metus – pirmiesiems abiturientams, kurie laiko tarpinius patikrinimus.
Taigi, jei mokinys dalyvaus tarpiniame patikrinime, nepaisant to, kiek taškų bebūtų surinkęs, jis galės laikyti brandos egzaminą“, – ramino NŠA vadovė.
Paaiškino, kodėl dalyvauti verta
Jeigu mokinys į tarpinį patikrinimą neatvyks be pateisinamos priežasties, tai esą irgi neprilygs tragedijai. Tačiau gali nutikti kitas dalykas – prarandama galimybė laikyti to dalyko valstybinį egzaminą.
„Gali atsitikti taip, kad IV klasėje gimnazistas persigalvos ir nuspręs rinktis kitų dalykų egzaminus, nei buvo planavęs anksčiau. Jeigu jis nebus išlaikęs to dalyko tarpinio patikrinimo, to brandos egzamino rinktis nebegalės.
Kitas dalykas – galbūt šiemet per tarpinį patikrinimą mokinys iš kažkurio dalyko surinks daug balų ir galbūt nuspręs rinktis to dalyko egzaminą.
Siūlyčiau vienuoliktokams į tarpinius patikrinimus žiūrėti kaip į kasdienio ugdymo proceso dalį, kaip į savo pasiekimų įsivertinimą ir kaip galimybę sukaupti dalį brandos egzamino taškų“, – patarė R. Krasauskienė.
NŠA vadovė akcentavo, kad visa švietimo bendruomenė jau įveikė ilgą ir nelengvą kelią iki tarpinių patikrinimų, tačiau visus iššūkius neabejotinai įveiks bendradarbiavimas ir susitelkimas.
„Pasitikiu kolegomis mokytojais, pasitikiu vienuoliktokų pasiruošimu ir atsakingumu. Pasitikėjimą stiprina ir prieš kelias savaites atlikto bandomojo tarpinio patikrinimo, kuriame dalyvavo daugiau kaip 22 tūkstančiai mokinių, rezultatai: jis praėjo sklandžiai.
Iki kovo mėnesio, kai prasidės tarpiniai patikrinimai, mokyklos dar turi laiko įvertinti savo pasirengimą, priimti reikiamus techninius, organizacinius ar vadybinius sprendimus.
Esu tikra, kad seniai pribrendusių mokinių pasiekimų išorinio vertinimo pokyčių pradžia bus sėkminga“, – tikino R. Krasauskienė.
Kaip pažymėjo NŠA, brandos atestate bus įrašomi tiek tarpinio patikrinimo rezultatai, tiek bendras valstybinio brandos egzamino rezultatas, susidedantis iš tarpinio patikrinimo ir egzamino, laikyto pagrindinės sesijos metu.
Tačiau nelaikant brandos egzamino, brandos atestate bus fiksuojamas tik tarpinio patikrinimo rezultatas.
Jeigu vienuoliktokas nelaikys bent vieno konkretaus dalyko tarpinio patikrinimo, to egzamino laikyti jis galimybės neturės. Tačiau brandos egzaminą vis tiek bus galima laikyti tuo atveju, jeigu iš tarpinio patikrinimo jis gaus, pavyzdžiui, 0 balų.
Tiesa, dalis tarpinių patikrinimų – antrasis lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos atsiskaitymas – nusikels ir į kitus mokslo metus.
Su tarpinių patikrinimų užduočių pavyzdžiais galima susipažinti ir patiems – šie, parengti pagal atnaujintų bendrųjų programų reikalavimus, viešai prieinami informacinėje testavimo sistemoje BETA. Čia užduotis galima ne tik peržiūrėti, bet ir praktiškai jas atlikti.
Į tarpinius patikrinimus, kaip ir į brandos egzaminus, nebus galima įsinešti mobiliojo ryšio ir kitų informacijos perdavimo ar priėmimo priemonių.
Pažymima, kad norint gauti brandos atestatą, nuo 2025 m. reikės būti išlaikius du valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei mokinio pasirinktą brandos egzaminą.
Vadinasi, norėdami gauti brandos atestatą jau kitais metais, šių mokslo metų III gimnazijos klasės mokiniai turėtų laikyti bent lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno dalyko tarpinį patikrinimą.
„Tad laikyti visų dalykų tarpinius ar tik dalies – mokinio pasirinkimas, orientuojantis į jo tikslus – ar tikslas yra tik gauti brandos atestatą, ar turėti teisę stoti į aukštąją mokyklą. 2025 m. norint stoti į aukštąją mokyklą reikės būti išlaikius bent tris valstybinius egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną pasirinktą.
Stojant į menų studijas matematikos egzaminas nebūtinas, reikia būti išlaikius ne mažiau kaip 2 valstybinius brandos egzaminus“, – priminė NŠA.
