Apie tai ministras kalbės ir naujienų portalo lrytas.lt rengiamoje konferencijoje „Švietimo kodas“, kuri įvyks jau penktadienį, kovo 1 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete.
G.Jakšto teigimu, kalbant apie ateities ar netgi dabarties mokyklą, norėtųsi jos per daug neasocijuoti tik su pastatu. Pasak ministro, mokykla yra kur kas daugiau – tai bendruomenė ir jos gebėjimas tarpusavyje funkcionuoti, veikti.
„Kad aptartume, kaip ji turėtų veikti ir kaip ją įsivaizduojame ateityje, man atrodo, kertinis žodis yra kompetencijos. Jis paprastai vartojamas per daug nesigilinant, kas slypi už to žodžio, nors jis savyje talpina labai daug.
Pagal Europos Komisijos (EK) paaiškinimus suprantame, kad kompetencijos susideda iš trijų pagrindinių dalių – žinių, įgūdžių, kaip gebėti tas žinias sieti tarpusavyje, pritaikyti nepažintoje aplinkoje, iš jų sukonstruoti kažką, ko iki tol nebuvo, ir trečioji dalis yra vertybės, požiūris. Dabarties mokykloje dažnai turime tai, kad dalykai apsiriboja žiniomis ir nenueiname net iki įgūdžių, kad galėtume tas žinias pritaikyti nestandartiškai.
Apie vertybes kalbame nebent atskirose pamokose, kaip pilietiškumo ugdyme ar literatūros pamokose, bet tai nepersmelkia visų dalykų“, – įsitikinęs ŠMSM vadovas.
Pasak G.Jakšto, jeigu norime kalbėti apie kompetencijas, turime galvoti apie visą procesą mokyklose – kaip šiandien vedamos pamokos, kaip jos atrodo.
„Kad negalime būti tik užsidarę klasėse ir turėti standartines pamokas po 45 minutes, kur mokytoja stovi prieš klasę, papasakoja dalyką, vaikai išmoksta ir atpasakoja. Taip tos kompetencijos nesiformuoja. Taip gali susiformuoti žinios, bet ties čia ir sustosime“, – svarstė ministras.
Jis džiaugėsi, kad vadinamųjų „ateities mokyklų“ Lietuvoje tikrai galima rasti ir dabar – G.Jakštas geruosius pavyzdžius jau spėjo pastebėti lankydamasis atskirose savivaldybėse. Tam esą labai padėjo ir šios Vyriausybės pradėta „Tūkstantmečio mokyklų“ programa.
Kitas labai svarbus ateities mokyklos elementas, anot ministro, yra įtrauktis – kad mokykla būtų atvira ne tik skirtingiems vaikams, bet kad į jos bendruomenę pilnavertiškai įsitrauktų visi ugdymo proceso dalyviai.
„Matome jau ir dabar labai gražių pavyzdžių, kad, jeigu yra vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, nebūtinai padėjėjai prišoka padėti, kai kažko reikia, bet yra bendraklasiai, kurie rūpinasi vieni kitais, nėra konkuruojama, kas greičiau padarys užduotį, kad gautų geresnį pažymį, bet yra siekis, kad mes, visa klasė, gerai ir užtikrintai judėtume pirmyn, ir nei vienas nebūtų paliktas už nugaros.
Dabar daug kalbame apie pažymius. Patys suprantame, kad pažymys nėra grįžtamasis ryšys, kuris parodytų, kur reikėtų pasitempti, neparodo, ką mes jau išmokome, tai pačių mokinių įtraukimas į ugdymo procesą yra labai svarbus.
Vertinime turi atsirasti patys mokiniai, kad jie jaustųsi atsakingi už savo žinias. Ne atsakingi, kad gautų geresnį pažymį, bet siekis yra gauti žinias su gebėjimais ir formuoti savo vertybes. Visa ta vidinė transformacija turi vykti. Ji po truputį vyksta, kai kur ateitis ateina greičiau, bet svarbiausia mums nesusikoncentruoti į sienas“, – kalbėjo G.Jakštas.
Ministro manymu, į ugdymo procesą reikšmingai įsitraukti turi ir tėvai, kurie iki šiol galbūt atliko lyg stebėtojo funkciją.
„Didelis iššūkis yra mums patiems keisti supratimą, kaip tėvai įsitraukia į ugdymą – mes negalime žiūrėti į mokyklą kaip į parduotuvę ar į grožio saloną, kur atėjau, gavau paslaugą, palikau vaiką ir atsiėmiau jį jau išugdytą ir suformuotą. Tėvai turi įsitraukti į mokyklos bendruomenę, mokyklos bendruomenė turi turėti savo vertybes, viziją, savo strategiją, kad galėtume ugdyti pilnavertę asmenybę, apie kokią mes visi svajojame“, – aiškino G.Jakštas.
Jis pridūrė, kad teisinga yra įgalinti ir pačius mokinius, kad jie priimtų jiems tinkamiausius sprendimus.
„Ateities mokyklą matyčiau kaip tokią, kurioje bendruomenė yra įtrauki, į kurią įsitraukia ir mokiniai, ir tėvai per labai konkrečius veiksmus, dalyvaujant, kuriant aplinką, ne reikalaujant, bet teikiant ir kitiems, ne norint tik teisių, bet ir patiems jaučiant atsakomybes“, – kalbėjo ministras.
Kiek laiko užtruks, kol visi šie dalykai taps realybe? Pasak G.Jakšto, gyvenimas nėra tik juoda arba balta – tai yra visas spektras, tik klausimas, kurioje vietoje šiuo metu esame.
„Pavyzdžiui, sakome, kad nuo rugsėjo startuos įtraukusis ugdymas, bet dabar suprantame, kad daugiau nei 90 procentų vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais yra bendrojo ugdymo mokyklose ir klasėse. Yra labai nedidelė dalis mokinių, kurie dar nėra įtraukti į bendrojo ugdymo mokyklas.
Bet aš nežinau šalių, kur visiškai nėra specialiųjų mokyklų – jos yra tam tikriems atvejams, modeliams. Gal vaikai eina į bendrojo ugdymo mokyklą ir kažkuriuo metu eina ir į jiems pritaikytą mokyklą.
Kalbant apie mokyklas, transformacija vyksta, lankydami mokyklas matome, kad viskas priklauso nuo pačios ugdymo įstaigos, savivaldybės, pačių mokytojų. Kai kur viskas vyksta greičiau, kai kur – lėčiau. Jau dabar matome mokyklų, kur neprisirišama prie pamokos trukmės, erdvės, integruojami skirtingi dalykai, naudojant ir dirbtinio intelekto įrankius. Tai pokyčiai vyksta.
Kada pokyčiai baigsis? Aš manau, kad niekada – negalėsime pasakyti, kad va, švietimas dabar yra toks, kokio norėtume. Visada bus ką tobulinti, atsiras naujų idėjų, kurių šiuo metu nežinome, ir turime būti pasiruošę prisitaikyti“, – pabrėžė ŠMSM vadovas.
Jis vylėsi, kad ateityje turėsime lankstesnę mokyklą, kuri greitai prisitaikys prie nuolat į priekį judančio gyvenimo.
„Dažnai dabar sakome, kad švietime yra reformos ant reformų, daug kas keičiasi. O iš tikrųjų viskas keičiasi labai lėtai ir labai retai. Kai keičiasi labai retai, esame neišmokę adaptuotis ir prisitaikyti.
Jeigu po dvylikos metų pertraukos yra atnaujinamas ugdymo turinys, kur kai kuriuose dalykuose atsiranda viena ar dvi naujos temos, ir tai vadiname reforma, mano supratimu, tai turėtų būti nuolatinis procesas, kai prisitaikome prie besikeičiančio gyvenimo, atsiranda naujų žinių. Turime nuolat prie jo prisitaikyti“, – aiškino G.Jakštas.
Pasak ministro, geruosius pavyzdžius skleidžia ir pati švietimo bendruomenė, tad svarbu nesustoti jais nuolat dalintis.
„Tai mes, parodydami geriausius pavyzdžius, galime įkvėpti ir kitus, kad gali būti kitaip, kad veikia kitoks modelis, ne tik tai, ką išmokome prieš 30 metų. Tik patys mokytojai, realizuodami savo idėjas ir dalindamiesi su kitais, gali įnešti tikrą transformaciją“, – įsitikinęs G.Jakštas.
Daugiau švietimo ministro minčių – naujienų portalo lrytas.lt rengiamoje konferencijoje „Švietimo kodas“, jau penktadienį, kovo 1 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete.
