Netylant švietimo bendruomenės pasipiktinimui dėl tarpinių patikrinimo užduočių, ministras paaiškino, kokios problemos gali būti sprendžiamos jau dabar ir kur linksta diskusijos.
„Kai mane paskyrė švietimo, mokslo ir sporto ministru, kitą dieną įvertinęs, pasikalbėjęs ir su dalykininkų asociacijomis, su interesuotomis šalimis, matydamas galimas rizikas, kurių nebūtinai žinome iš anksto kaip suvaldyti ir galime net nenumatyti kažkurių rizikų, priėmiau sprendimą, kad visi vienuoliktokai, kurie dabar laiko tarpinius, už tą patį turinį galės atsiskaityti ir dvyliktoje klasėje, ir pasirinkti geresnį rezultatą“, – pradėjo G.Jakštas.
„Įprasta sistema: visi dvyliktoje klasėje atsiskaito 100 proc. turinio. dabar vienuoliktokams sistema – 40 proc. turinio gali atsiskaityti 11 klasėje, jeigu netenkina rezultatas, visą 100 procentų atsiskaito 12 klasėje, kas iš esmės yra tapatu sistemai, kuri veikė iki šiol. Tokiu būdu vienuoliktokai nenukentėtų“, – patikino ministras.
Pasak G.Jakšto, tarpinių patikrinimų sistema jau yra išbandyta – prieš metus lenkų kalbos egzamino tarpinis patikrinimas 11-okams jau įvyko, ir šie rezultatai yra įskaitomi jau dabartiniams 12-okams.
Sistemą esą buvo siekiama išbandyti ir su lietuvių kalbos, ir su matematikos patikrinimais.
„Priimtas sprendimas, kad mokiniai turi galimybę laikyti tarpinį, bet, jeigu netenkina rezultatas, laikyti visą turinį 12-oje klasėje, mano supratimu, yra išmintingiausias.
Tai, aišku, niekaip neatleidžia nuo atsakomybės, kad buvo klaidų su tarpinių užduotimis“, – pabrėžė ŠMSM vadovas.
Pasak G.Jakšto, sprendžiant dabartinę tarpinių patikrinimų krizę svarstomi du variantai.
„Kai kalbame apie pačios sistemos pakeitimus, diskutuojame apie du variantus. Viena yra visiškai aišku, kad tarpinius patikrinimus galės laikyti iš dviejų kartų – vienas yra baigiant mokyklą, o pirmasis, kaip dabar vyksta, 11-oje klasėje. Kyla klausimų, gal reikėtų atšaukti. O ką mes tada pasakytume tiems, kas gavo maksimalius balus ir jiems turėtų užsiskaityti egzamine? (...)
Išmintingiausias sprendimas yra, kad laiko dar vieną kartą tie, kas nori, kas nori pasikelti balą, o užskaitomas brandos egzamine geriausias rezultatas, kurį pasiekė. Diskusija dar vyksta dėl to, kaip turėtų būti antrasis šūvis – pagal dabar patvirtintą tvarką, tai yra, kartu su kitų metų 11-okais dabartiniai 11-okai galėtų antrą kartą laikyti, jeigu to pageidautų.
Alternatyva, apie kurią diskutuojame su Moksleivių sąjunga, yra ta, kad galėtų antras bandymas būti įprastu būdu – su tušinuku ar pieštuku ant popieriaus. Bet kokiu atveju, kad antras šūvis būtų“, – vardijo ministras.
Valstiečio Aurelijaus Verygos pasiteiravus, ar nebūtų teisinga tarpinio patikrinimo rezultatus užskaityti tik tiems, kuriuos balai tenkina, o visiems kitiems skaičiuoti trejų paskutinių metų vidurkius, kaip buvo ir anksčiau, G.Jakštas aiškino, kad tai būtų dar blogesnis variantas.
„Suprantame, kad tokia kartelė jau buvo įvesta ir anksčiau. Tie, kurie nori gauti stodami į aukštąsias mokyklas valstybės finansavimą, buvo pasitelkiamas abiturientų pažymių metinis vidurkis, ir tai buvo didžiulė problema.
Suprantame, kad galima perlaikyti egzaminus, gali būti, kad nepasisekė. Jeigu žiūrime tiesiog į metinių pažymių vidurkius, į mokyklą atgal nebus sugrįžtama. Tai reiškia, kad sprendimas visam gyvenimui.
Jeigu gavote prastus pažymius, kaip jūs siūlote, trejų metų vidurkį dar įtraukti, to pakeisti nebūtų galima, tai tikrai sistema būtų ydinga ir mes tokiu keliu tikrai neisime. O užskaitymas tarpinių, sakyčiau, vyksta korektiškiau nei jūsų pasiūlymas – tai yra, visi pasirenka, ar norės dar kartą bandyti tarpinį“, – aiškino ministras.
ŠMSM vadovo teigimu, patikrinimai visada kelia stresą, nesvarbu, ar tai būtų brandos egzaminai, ar nacionaliniai patikrinimai, tačiau tikslas yra išmokti kovoti su stresu.
„Mūsų siekis, kad mokiniai išmoktų tvarkytis su stresu, o ne stresas juos palaužtų. Nueis į aukštąsias mokyklas, ten tų egzaminų, vertinimų, tikrinimų bus kartais daugiau – kiekvieną pusmetį laikys 10 ir daugiau įvairiausių patikrinimų, kurie lems, ar galės studijuoti aukštesniame kurse“, – kalbėjo G.Jakštas.
G.Jakštas taip pat teigė, kad dalis politikų dramatizuoja situaciją dėl tarpinių patikrinimų. Jis tikino, kad dėl galimai netinkamų užduočių vienuoliktokai nenukentės.
„Jeigu taip dramatizuojame, kad čia yra degantis namas, ir matome, kad namas dega – neatleidžiame gaisrininkų, o siunčiame juos gelbėti vaikus iš to degančio namo. Nežinau, kokiais tikslais vyksta tas dramatizavimas, kuris yra kuriamas tiek politikų, tiek įvairių veikėjų“, – Vyriausybės pusvalandžio metu teigė G.Jakštas.
„Jeigu vienoje iš tarpinių patikrinimų užduočių buvo klaidų, jos bus išspręstos ir dėl to vaikai nenukentės. Suprantame, streso patyrė, streso patirs ir ateityje. Dėl to patirto streso mes pakeisti nieko negalime, bet galime pakeisti, kad tos užduotys, kurios stresą sukėlė, būtų kuo objektyvesnės. Dėl to yra sudaromos komisijos“, – pridūrė jis.
Ministras akcentavo, kad stebint preliminarius tarpinių patikrinimų rezultatus yra matoma tendencija, jog jie vidutiniškai geresni nei praėjusių metų fizikos valstybinio egzamino rezultatai.
„Jeigu tokiu tempu rinks taškus ir valstybiniame brandos egzamine, turėtume kitais metais daugiau išlaikiusių nei praėjusiais metais“, – sakė G.Jakštas.
