Ne vieną dešimtmetį su vaikais dirbęs M.Jakobas neabejoja, kad dėl tarpinių patikrinimų patiriamas didžiulis stresas vienuoliktokams atsilieps ir netolimoje ateityje, laikant brandos egzaminus.
Jo manymu, atsakomybę dėl tarpinių patikrinimų sukelto chaoso turi prisiimti ne tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), o prasmingiausia būtų buvę juos tiesiog atidėti dar bent vieneriems metams.
M.Jakobas taip pat sureagavo į pastarųjų dienų įvykius, kai viešojoje erdvėje prabilo su siaubingais išgyvenimais dėl mokytojų elgesio susidūrę tėvai.
„Kaip vadovas ir mokytojas, aš visada gerbiu savo cecho žmones, visada sakau, kad mokytojai nelinki vaikams blogo, o jeigu tu toks ir esi, turėtum pasitraukti“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė ilgametis pedagogas.
Patikrinimų reikia, bet ne dabar
Kovo pradžioje šalies vienuoliktokams prasidėję tarpiniai patikrinimai akimirksniu sukėlė sumaištį – garsiai kalbėta apie neproporcingai sudėtingas ir neetiškas užduotis, o ministerija jų įvertinimui sudarė ir specialias komisijas, ir atsiprašinėjo.
Pasak M.Jakobo, situacija su tarpiniais patikrinimais yra labai nemaloni, ir akivaizdu, kad sėkmingam jų įgyvendinimui pritrūko laiko.
„Geram mokiniui ir apskritai mokiniui kiekvienas kontrolinis darbas, koks jis bebūtų, kiekvienas patikinimas sukelia tam tikrą stresą, kuris yra tam tikro laipsnio. Standartizuoti testai – vienas stresas, paprastas kontrolinis darbas – gal kiek lengvesnis stresas, bet jis vaikų sąmonėje gyvena, nes niekas nenori būti blogu mokiniu ir niekas nenori blogai mokytis.
Mano nuomonė yra tokia, kad tie patikrinimai, kuriuos dabar mūsų vienuoliktokai patiria, turėjo būti paruošti su žymiai didesne atsakomybe. Suversti viską švietimo ministerijai ir ministrui – taip, visuomet kenčia galva, bet nemanyčiau, kad čia vien tik ministerija yra kalta. Ta atsakomybė, kad mums nepasisekė šie patikrinimai, krenta ir ant mokyklų vadovų, nors jiems mažiausiai priekaištų, ir ant ŠMSM, ir ant NŠA.
Kokiomis proporcijomis reikėtų pasidalinti šią atsakomybę, aš jau ne prokuroras ir negaliu pasakyti. Bet reikėjo kruopščiai pasiruošti, nes tai ne kontrolinis darbas ar standartizuotas testas, ką jau turime ne vienerius metus – čia yra kažkas naujo. O kai vyksta kažkas naujo, atsitinka ir kažkas netikėto“, – svarstė pedagogas.
M.Jakobo teigimu, galbūt tokiu atveju būtų pravertę pilotiniai projektai mokyklose, o patys tarpiniai patikrinimai būtų galėję startuoti, pavyzdžiui, kitais mokslo metais.
„30 metų nedarėme – na, prie 30 būtų dar plius 1. Nieko nebūtų atsitikę“, – įsitikinęs jis.
Tiesa, pasak buvusio Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktoriaus, tarpiniai patikrinimai iš tiesų yra reikalingi, tačiau dėl skubotų sprendimų dabar turime nepavydėtiną situaciją – moksleiviai gali apskritai nebetikėti švietimo sistema.
„Mes dabar įvarėme mūsų vienuoliktokams nemažai streso, išgyvenimų, ir aš nežinau, kaip čia dabar reikėtų su jais kalbėtis. Aš girdžiu, kad bus peržiūrėti fizikos, matematikos patikrinimų rezultatai, pakels rezultatus vienu ar kitu balu – tai apskritai įneša nepasitikėjimą švietimo sistema. Tai yra nesolidu.
Aš suprantu, kad padarytos klaidos ir reikia jas kažkaip atpirkti, bet šiuo atveju smuko tas švietimo sistemos prestižas mūsų moksleivių akyse. Gal per drąsiai galvoju, bet galbūt iš viso reikėjo tuos rezultatus anuliuoti, nutraukti visus patikrinimus. Manau, taip būtų buvę geriau, negu dabar čia peržiūrėsime, komisijas sukviesime – tokia sumaištis. O mokant vaikus sumaišties reikia vengti.
Tikrai labai nuoširdžiai išgyvenu dėl vienuoliktokų, nes prisimenu – kai aš išėjau iš mokyklos, jie buvo septintokai, nemažai jų prisimenu, nes sutartyse buvo padėtas mano parašas, tai aš dėl jų likimų nemažai išgyvenu ir tų vaikų man gaila. Kai vaikai stresuoja, mums, suaugusiems, irgi turėtų skaudėti“, – prisipažino M.Jakobas.
Pedagogas taip pat neabejojo, kad tarpinių patikrinimų sukeltas nerimas neigiamai jaunuolius paveiks ir ateityje, laikant jau ir valstybinius brandos egzaminus.
„Mes visi esame jautrūs žmonės. Žinoma, gyvenimas daro savo pataisas, bet kad abiturientams gali būti neramu, esu beveik įsitikinęs. Klaidų reikia vengti bet kuria kaina.
Apskritai mokykla yra gyvas organizmas – galbūt nespėta išeiti kažkokios kurso dalies, galbūt mokytojai sirgo, nespėjo akcentuoti vienos ar kitos vietos? Kai viskas yra gyva, tada labai greitai ir kinta – apie tai irgi reikėtų rimčiau pagalvoti.
Vaikų likimai yra ne juokas, o dabar sprendžiasi vaikų likimai. Kiekvienas nori išlaikyti egzaminus, kiekvienas turi savo svajones, o dabar mes tas svajones truputį galbūt ir susiauriname“, – svarstė M.Jakobas.
Ragina mokyklas reaguoti į signalus
Tris dešimtmečius Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijai vadovavęs M.Jakobas sureagavo ir į dar skaudesnes šių dienų švietimo aktualijas. Neseniai vieno paauglio mama feisbuke pasidalijo žinia, kad neatlaikęs spaudimo ir mobingo iš savo mokytojų nusižudė jos sūnus.
Portalas lrytas.lt rašė ir apie tai, kad apie emocinius moksleivių sunkumus garsiai prabilusi vienuoliktokė sulaukė dalies mokytojų pasmerkimo ir skaudžių replikų.
Dėl tokių situacijų apgailestaujantis mokytojas visgi linkęs neprisiimti teisėjo vaidmens – jo manymu, tokios nelaimės nutinka dėl kelių esminių priežasčių. Viena iš jų, pasak M.Jakobo – ir itin neigiamas emocinis fonas mūsų šalyje.
„Mes matome pasekmes, jas pamatę susiimame už galvos, dejuojame, išgyvename, kiekvienas turi savo nuomonę – vieni bus už mokinius, kiti bus už mokytojus, treti bus už tėvus – bet kur slypi priežastys? Pažiūrėkite, kokioje aplinkoje mes paskutiniu metu gyvename – televizija, visa spauda, visi politikai rėkte rėkia apie grėsmes, apie būsimą karą. Tai veikia ir mus – patyrusius, vyresnio amžiaus žmones.
Ką jau kalbėti apie jaunimą – juk jie girdi, klausosi, ką kalba tėvai, giminės. Tai manyčiau, kad viena iš priežasčių tokios kylančios agresijos, kad mūsų aplinkoje pasidarė gyventi labai neramu. Visiškai netoli žūsta žmonės, baisūs kadrai pasiekia mus ir iš Gazos, ir iš Ukrainos, įvairių pasaulio vietų – tai mus veikia“, – svarstė M.Jakobas.
Pasak ilgamečio pedagogo, tokios nelaimės mokykloms turi signalizuoti apie tai, kad negalima pro pirštus žiūrėti į liūdnus moksleivių veidus ir jų problemas, svarbu gerinti tarpusavio komunikaciją ir stiprinti bendruomenės ryšį.
„Galima būti teisėju, bet norint būti geru teisėju reikia išnagrinėti abi puses, kaip ten buvo, kodėl taip įvyko, tad užsiimti kaltinimu aš nelabai išdrįsčiau. Kaip vadovas ir mokytojas, aš visada gerbiu savo cecho žmones, visada sakau, kad mokytojai nelinki vaikams blogo, o jeigu tu toks ir esi, turėtum pasitraukti.
Žiūrint į visa tai žmogiškai, man labai gaila ir labai negera, kad taip elgiasi mūsų mokytojai. Aš suprantu, kad jų darbas sunkus, bet tam ir esi mokytojas, kad suprastum, ko iš tavęs nori vaikai, ir nedarytum jokių nei taktinių, nei strateginių klaidų.
Aš labai apgailestauju, kad taip įvyksta, kad tėvai labai išgyvena, bet čia jau viskas priklauso nuo to, koks klimatas yra ugdymo įstaigos viduje, ar yra apie tai kalbama, ar yra dirbama su mokytojais, su vaikais. Apie tai kalbama, bet, mano manymu, kalbama per mažai“, – aiškino M.Jakobas.
Pasak pašnekovo, jei situacija tokia išliks ir toliau, skaudžių nelaimių mokyklose gali daugėti.
„Mes visi pasidarėme tokie valdiški, nepaklausiame kolegų, kaip tu jautiesi ir kuo galiu padėti, nebendraujame su vaikais ir matome jų liūdnus veidus, nepaklausiame, kas, kodėl, dėl ko.
Tokių dalykų trūksta, o kai nėra bendravimo, paprasto žmogiško supratimo, ir atsitinka tokie skaudūs įvykiai. Manau, čia mokyklos bendruomenė turėtų atkreipti į tai dėmesį, nes tokių atvejų, tokių nemalonių įvykių gali pasitaikyti vis daugiau ir daugiau“, – prognozavo M.Jakobas.
