Sklendžianti riedlentė, ar kada tokią įsivaizdavote? „Hendo“ kompanija paprastą riedlentę transformavo į inovatyvią, kai į šį sporto įrankį instaliavo sklendimą sukuriančius disko formos variklius. Šie varikliai po lenta sukelia priešingus magnetinius laukus, ko pasekoje riedlentė pakyla nuo žemės. Taigi, gamybai buvo panaudotos jau egzistuojančios technologijos, kurių tiesiog iki šiol niekas nebuvo sumanęs pritaikyti klasikinei riedlentei.
„Hendo“ sklendžianti riedlentė visų pirma skirta važinėtis žmonėms. Tačiau technologija, kuri šiam prietaisui suteikia stabilumą, gali būti valdoma ir nuotoliniu būdu: lentos paviršių spaudžiančią jėgą pakeitus į jėgą veikiančią iš po lentos apačios. Tam, kad sklendžianti riedlentė pakiltų, jos gamintojai šiuo metu naudoja daugeliui prieinamo metalo lakštus. Tačiau ateityje riedlentės kūrėjai ieškos naujų komponentų ir derinių tam, kad pagerintų technologiją ir sumažintų kaštus.
3D rašiklis
Ar kada nors įsivaizdavote, kaip imate piešti ore, o jūsų kūrinys tampa tikru trimačiu objektu? Na, dabar tai įmanoma.
„3Doodler“ – tai pirmasis ir vienintelis 3D rašiklis. Naudojant ABC plastiką (medžiaga, naudojama daugelyje 3D spausdintuvų, „3Doodler“ piešia arba tiesiai ore, arba ant paviršių. Inovatyvųjį rašiklį lengva naudoti ir nešioti, jam nereikia nei programinės įrangos nei kompiuterio. Pieštuko laidą tiesiog reikia įjungti į rozetę ir po kelių minučių jau galima piešti.
Kaip rašiklis veikia? Įmanoma ore pirštu braižyti linijas, vingius ar tai, kas patinka. Galima tai daryti naudojant „3Doodler“.
Piešiant, „3Doodler“ išleidžia pašildytą plastiką, kuris labai greitai stingsta ir pavirsta kieta stabilia struktūra. Vadinasi, lengvai įmanoma pagaminti neapibrėžtą kiekį įvairiausių formų ir figūrų. Daugelis naudotojų piešti šiuo pieštuku kelias valandas pasipraktikuoja ant popieriaus, o po to jau sugeba padaryti gerokai sudėtingesnius kūrinius tiesiog ore. Su „3Doodler" taip pat smagu pagaminti plokščius piešinius ant popieriaus, po to juos nuo paviršiaus tiesiog nuskusti ir taip gauti 3D gaminius iš atskirų dalių, sujungiamų tuo pačiu „3Doodler“. Su šiuo prietaisu įmanoma gaminti 3D formas ir modelius, papuošalus, dekoratyvinio meno dirbinius, magnetukus šaldytuvui, papuošti aplinkui esančius daiktus. Galima padaryti netgi mini Eifelio bokštą ir dar labai daug ką.
Prisiminimų valdymas
Mokslininkai pelei įdiegė netikrus prisiminimus: profesoriai gyvūnėlio atmintyje vieną vaizdinį pakeitė kitu. Iš pradžių mokslininkai genetiškai modifikavo pelę: pakeitė smegenų hipokampo ląsteles taip, kad tos ląstelės gamintų į šviesą reaguojantį baltymą ir šis gamintųsi tik tada, kai įjungiamas atmintį formuojantis genas. Trumpai tariant, tik aktyviai į atminties formavimą įtraukti neuronai vėliau galėjo būti aktyvuojami šviesos pagalba. Į pelės smegenis buvo įstatyti optinio pluošto laidai.
Tyrimo metu pelė buvo įdėta į mėlyną dėžutę. Tuomet už atmintį atsakingos ląstelės buvo įgalintos reaguoti į šviesą.
Po to gyvūnas buvo perkeltas į kitą aplinką – raudoną dėžutę, ir šviesa taip pat buvo tiekiama į smegenis, siekiant aktyvuoti minėtas ląsteles.
Taip pelė asociatyviai prisiminė pirmąją savo aplinką – mėlyną dėžutę. Kol pelė prisiminė tai, mokslininkai sukėlė nestiprų dilgčiojimą pelės kojoms.
Kai vėliau pelė buvo perkelta atgal į mėlyną dėžę, iš jos elgesio paaiškėjo, kad pelė bijo, nors mėlynoje dėžėje jos niekas nelietė ir nieko baisaus nebuvo nutikę. Pelė manė, kad dilgčiojimas jos kojose buvo ne raudonoje, o mėlynoje dėžutėje. Taigi, eksperimentas pavyko.
Jau nuo aštuntojo dešimtmečio žinoma, kad žmonių atmintis yra labai nepatikima. Yra labai daug smegenų ląstelių ir už kiekvieną prisiminimą yra atsakingos skirtingos tų ląstelių kombinacijos. Būtent kombinacijos iš dalies gali paaiškinti, kodėl prisiminimai ne statiški kaip fotografijos, o nuolatos besikeičiantys.
Prisiminimai keičiasi kiekvienąkart, kai apie juos galvojame. Todėl nauja informacija gali būti įtraukta į senus prisiminimus ir taip jie tampa klaidingi, nors mes to ir nesuvokiame.
Galbūt ateityje šis tyrimas prisidės kontroliuojant tokias ligas kaip šizofrenija. O galbūt panaši technika padės mokslininkams pasiekti priešingo efekto: pakeisti ar pašalinti žmonių, patyrusių traumą ar didelį stresą, negatyvias asociacijas.
