Ar Lietuvoje sparčiai daugėja norinčio bendradarbiauti mokslo ir verslo subjektų? Per pirmuosius dvidešimt nepriklausomybės metų susiformavo du savotiški skirtingi poliai – mokslas ir verslas, kurie nesugeba bendrauti, siekti vieno tikslo, bendrai identifikuoti problemas ir dirbti kartu.
Džiugu, kad pastaraisiais metais pastebimas itin sparčiai augantis susidomėjimas mokslo ir studijų institucijų vykdomais tyrimais bei galimybėmis juos pritaikyti versle. Tai sąlygoja tiek Lietuvos ir pasaulio sėkmės pavyzdžiai, tiek Lietuvos mokslo infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių transformacija į veiklą, paremtą atviros prieigos principais, tiek besikeičiančios rinkos, kurios reikalauja nuolatinio naujų idėjų ir esamų produktų atnaujinimo. Kaip pavyzdį galima paminėti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros administruojamą Ūkio ministerijos priemonę „Inočekiai LT“, kurios paskirtis paskatinti pirmąjį verslo kontaktą su mokslo ir studijų institucijomis, kurio pasėkoje kuriamas naujas produktas ar atnaujinamas įmonės technologinis procesas. Vykdant 2014 m. kvietimą vos per kelis mėnesius paraiškas pateikė net 948 įmonės, t.y. daugiau nei keturis kartus lyginant su 2013 m.
Didžiausias iššūkis yra tai, kad šiuo metu, dauguma įmonių tradiciniuose sektoriuose yra inovacijų ir naujų technologijų naudotojai, o ne naujovių kūrėjai. Tačiau įsivyrauja tendencija, kad ir verslas pats aktyviai kuria vidinius tyrimų centrus. Galime tik pasidžiaugti, kad per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje atidaryta stambių privačių tyrimų centrų daugiau nei per visą nepriklausomybės laikotarpį. Tai tik patvirtina faktą, kad verslas vis labiau supranta inovacijų svarbą ir į jas žiūri ne lokaliai, o globaliame kontekste. Kokie sunkumai kyla „suvedant“ mokslą ir verslą? Kaip juos įveikiame? Išsivysčiusiose valstybėse itin retas reiškinys, kad mokslininkai vykdytų tyrimus, kurie neturi realaus pritaikymo praktikoje, kai tuo tarpu Lietuvoje mokslininkams daug parankiau vykdyti fundamentinius tyrimus, kurių pasekoje sukuriamas ne naujas produktas ar technologija, o publikuojamas straipsnis moksliniame žurnale. Galime daryti prielaidą, kad dėl šios situacijos ir iš jos kylančių stereotipų verslo subjektai gan vangiai naudojasi tyrėjų sukuriama nauda – pagal tyrėjų versle skaičių ženkliai atsiliekame nuo ES vidurkio.
Didžiausias sprendžiamas iššūkis Lietuvoje – verslo ir mokslo bendradarbiavimo tradicijų stygius, tarpusavio pasitikėjimo kultūros nebuvimas.Mokslo ir studijų institucijos susikoncentravusios į nedidelės apimties pavienius paslaugų ar tyrimų rezultatų užsakymus bei žemą pelningumą, o verslo subjektai savo ruožtu linkę užsakinėti didesnės apimties intelektines paslaugas užsienyje.
2014 m. patvirtintas Lietuvos inovacijų programos priemonių planas numato įvairių finansinių ir nefinansinių priemonių, skirtų verslo ir mokslo sektorių bendradarbiavimui skatinti, įmonių inovacinei veiklai plėtoti, viešojo sektoriaus paslaugoms optimizuoti, žmogiškų išteklių kompetencijai ir gebėjimams tobulinti. Tokiu būdu sudaroma verslo augimo skatinimo grandinė nuo inovatyvios verslo idėjos iki klasterio, kuri paremta tyrimų rezultatų komercinimu.
Šis greitas ir sumažintos rizikos augimas yra didelis privalumas lyginant su kitomis valstybėmis. Taip pat, sudarytos papildomos sąlygos kurti inovatyvius produktus, pvz. investuojančios į MTEP projektus bei naujas technologijas įmonės gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata. Taip pat, Ūkio ministerija skatina Lietuvos išradėjus ir verslo subjektus naudotis intelektinės nuosavybės teisių apsaugos teikiama nauda, skirdama finansinę paramą patentavimui tarptautiniu mastu.
