Lietuvoje yra išskirtos 6 prioritetinės kryptys. Paprastais žodžiais tariant, tai energetika, inovacijos gyvybės mokslų srityje – sveikatos technologijos, biotechnologijos, agroinovacijos ir maisto technologijos, informacinės technologijos (IT) ir transportas, nauji gamybos procesai ir medžiagos, kurie pirmiausiai siejami su lazerinėmis technologijomis, kūrybinės industrijos, apimančios naujus mokymosi metodus, audiovizualinę produkciją ir kt. Šiose srityse sutelkti geriausi specialistai, skatinami talentai, bus generuojami nauji projektai ir laukiama didesnio inovacijų proveržio.
Kodėl lietuviškų inovacijų tobulinimui pasirinktos būtent energetika, IT, lazeriai?
Augančios energijos kainos riboja tarptautinį Lietuvos ūkio, ypač pramonės, konkurencingumą. Todėl svarbu ieškoti alternatyvių energijos šaltinių, taupiai vartoti energiją. Viena iš tokių inovatyvių alternatyvų – saulės energijos pramonė. Dabar Lietuvoje veikia apie 20 žinioms imlių šios srities įmonių. Vien saulės energijos gamybos ir įrengimo paslaugas teikiančių bendrovių sukurta pridėtinė vertė, kaip prognozuojama, 2015 metais bus net – 347 mln. eurų.
Žinoma, tarp stiprių inovatyvių sričių svarbu paminėti ir lazerių technologijas. Šiuo metu Lietuva užima 10 proc. pasaulinės mokslinių lazerių rinkos, pastaruoju metu sėkmingai žengiama į pasaulinę pramoninių lazerių rinką. Glaudžiai su lazerių pramone susijęs sektorius yra kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba. O dėl IT srities – visiškai aišku, kad IT yra naudojamos visose gyvenimo ir mokslo, tuo labiau inovatyvaus verslo, srityse. Lietuviškais IT Silicio slėnio pavyzdžiais galėtų būti sukurtas Vilniaus universiteto Informacinių technologijų atviros prieigos centras su didžiausiu ir moderniausiu šalyje superkompiuteriu. Įdomus yra ir Kaune 2014 m. pradėjęs veikti Kauno technologijos universiteto Mokslo ir technologijos centras. Čia esančiame technologinio verslo inkubatoriuje, kartu su kitais mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrais, veikia ir Informacinių technologijų tyrimų centras, telkiantis šios srities tyrėjus ir kitus specialistus.
Norėčiau pažymėti, kad Lietuvai svarbu plėtoti inovacijas ne tik aukštųjų technologijų sektoriuose, tačiau daug pastangų dedama, kad inovacijos patektų į tradicinę pramonę, žemės ūkio, maisto sektorius. Šie sektoriai sukuria didelę pridėtinę vertę šalies gyventojams, todėl turi atsinaujinti. Juose turėtų būti diegiamos naujausios technologijos, inovatyvūs sprendimai, nauji gamybos metodai, kad būtų taikomos pažangios ūkininkavimo technologijos, kad vartotoją pasiektų kokybiškas ir saugus maistas. Taip pat turime pagalvoti apie efektyvesnį ir ekonomiškesnį biožaliavų panaudojimą, beatliekines technologijas, kurios tuo pačiu galėtų sumažinti produktų savikainą.
Kokio proveržio galima tikėtis vystant gyvybės mokslus?
Europos Komisijos ekspertų nuomone, biotechnologijų srityje Lietuva jau sugebėjo sukurti didelį verslą ir pritraukti šalies mastu reikšmingas tarptautines investicijas. Lietuvoje veikia apie 50 įmonių, kurios kuria, tobulina ir naudoja molekulines technologijas medicinai ir biofarmacijai. Farmacinius preparatus gamina apie 16 įmonių. Tai reikia plėtoti ir toliau. Kad vyktų plėtra, Lietuvos mokslo ir studijų institucijos ir verslo įmonės palaiko glaudžius ryšius: pavyzdžiui, dalyvauja Kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos inovacijų klasteryje ir kituose.
Ar lietuviškos perspektyviausios sritys skiriasi nuo pasaulinių?
Pasaulyje tendencijos yra panašios. Labai perspektyvios yra informacinių ir ryšių technologijų, alternatyvios energetikos, biotechnologijų sritys. Nuolat didėja išmaniųjų telefonų rinka. Progrozuojama, kad 2015 m. išmaniųjų telefonų atnaujinimo rinka viršys 1 mlrd. Taip pat labai pespektyvi išmaniosios medicinos sritis, kuri sujungia IT, robotikos sprendimus, asmeninę mediciną ir daugelį kitų dalykų. Sparčiai vystosi 3D spausdinimo technologijos, kurios dabar taikomos net medicinoje. Pastebime tendenciją, kad globalus verslas labai daug paslaugų perkelia į debesų kompiuteriją ir ši sritis nuolat auga. Mobilių išmaniųjų prietaisų ir „debesų“ kompiuterijos įsigalėjimas stiprins tokį „debesų“ kompiuterijos modelį, kai visi pagrindiniai skaičiavimai bus atliekami pagrindiniame serveryje. Įmonėms bus aktualu tobulinti analitikos įrankius, analizuoti didelius struktūruotų ir nestruktūruotų duomenų telkinius. Taip pat labai svarbus verslui bus rizikų valdymas ir jų apsauga.
Globali konkurencija inovacijų srityje yra didžiulė. Kaip lietuviams, su tokiais resursais, kokius turime šalyje, rasti savo vietą po saule?
Dažnai mažos šalys turi nepapratai didelį potencialą, ir tas potencialas yra ne ištekliai, o žmonės. Tai iliustruoja Izraelio šalies pavyzdys, kuri yra viena iš pasaulio inovacijų šalių lyderių, nors turi tik apie 8 mln. gyventojų. Lietuvoje šiuo metu dirbame ties sumanios specializacijos programa, išgrynintos mūsų stipriausios kompetencijų sritys, kad būtų efektyviau panaudota parama, sutelktos pastangos pasaulinei rinkai pristatyti naujus produktus ir paslaugas.
Pastaruosius porą metų pakilome per keletą pozicijų Europos inovacijų švieslentėje, nuo kuklių iki nuosaikių novatorių. Šiuo metu Lietuva demonstruoja spartų progresą mokslo ir inovacijų srityje. Sukurta aukščiausio lygio inovacijų infrastruktūra. Pavyzdžiui, duris Kaune atvėrė Santakos slėnis (pažangūs mokslo sprendimai, verslo idėjų įgyvendinimas), Vilniuje – Visorių informacinių technologijų parkas.
