Sujungė baltymus ir sukūrė verslą

Dr. Editos Mištinienės vadovaujama įmonė „Profarma“ ne tik sukūrė technologiją „ProMerTM“, kuri leidžia prailginti baltymų gyvavimo laiką. Ši įmonė kritiniu laikotarpiu sugebėjo pritraukti investuotojų, kurių pagalba sukūrė mokslinę infrastruktūrą ir surado partnerių tolimesniam „ProMerTM" technologijos taikymui vaistinių preparatų bandymams ir gamybai .

Vaistų gamybos laboratorija<br>Laidos medžiagos nuotr.
Vaistų gamybos laboratorija<br>Laidos medžiagos nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 11, 2015, 9:00 AM, atnaujinta Jan 10, 2018, 11:42 PM

Tad jau dabar remiantis „Profarmos" technologija sukurta platforma, kurios pagrindu kuriami ar jau sukurti keletas unikalių produktų ginekologijos ir oftalmologijos srityse.

Efektyvina molekules

Įmonės istorija prasidėjo prieš 8 metus, kai keli tarptautinėje farmacinėje įmonėje TEVA, Sicor Biotech dirbę mokslininkai, tarp jų ir E.Mištinienė, nusprendė imtis nuosavo verslo, kuriamu mokslo srityje. „Profarmos“ veiklos pagrindu tuomet tapo ką tik užpatentuota baltymų prailginimo technologija. Kaip dabar sako įmonės vadovė, tuo metu ji nė neįsivaizdavo, kokį ilgą ir sudėtingą kelią teks nueiti, kol turimą baltymų prailginimo technologiją išvystys ir pritaikys tam, kad būtų pagaminti pirmieji šia technologija paremti medicininės paskirties preparatai. Biologinis vaistas – tai toks preparatas, kuriame yra viena arba kelios gyvo organizmo pagamintos arba iš jo išgautos medžiagos, dažniausiai baltymai. Dauguma iš jų yra žmogaus organizme: pavyzdžiui insulinas, augimo hormonas.

„Genas, kuris koduoja baltymą, mėgintuvėlyje įdedamas į mikroorganizmą ir priverčiamas gaminti tą baltymą. Po to tas baltymas išgryninamas, suleidžiamas į žmogaus organizmą ir čia jis pakeičia baltymą, kurio gamyba dėl ligos sutrikusi. Tai nėra nauja, nes pirmieji biologiniai vaistai atsirado apie 1986 m. Tai vadinamieji pirmos kartos biologiniai vaistai“, – pasakoja E.Mištinienė. Šiuo metu yra kuriami antros kartos vaistai. „Pradėta galvoti, kaip padaryti, kad biologiniai vaistai veiktų efektyviau ir ilgiau. Pavyzdžiui augimo hormono baltymas, jis pabūna organizme ir yra pašalinamas dažniausiai per inkstus, kurie yra tarsi organizmo rėtis. Mūsų sukurta technologija padidina baltymo molekulę taip, kad ši išlaikytų biologinį aktyvumą, tačiau išbūtų organizme 10 kartų ilgiau , – kalba direktorė. – Žinodami, koks yra inkstų pralaidumas, kokio dydžio molekulės pro juos praeina, mes suliejome dvi molekules tam tikra jungtimi ir ta molekulė gavosi didesnė, kuri išsilaiko organizme žymiai ilgiau, nes nepašalinami per inkstus. Štai ir turime technolgiją“.

Padės ir prarandantiems regėjimą

Tačiau, anot vadovės, plikos technologijos neužtenka, kad mokslo įmonė būtų sėkminga versle. „Pati technologija vertinga, tačiau reikia technologijos pagrindu turėti produktus, kuriuos būtų galima komercializuoti“, – teigia E. Mištinienė.

Vienas tokių produktų jau yra rinkoje. „Mes sukūrėme unikalią produktų liniją ProBV, padedančią apsisaugoti nuo bakterinės vaginozės, – aiškina E.Mištinienė. – Turime rinkinį, kurį sudaro intymios higienos ploviklis, kurio komponentas padeda apsaugoti nuo bakterinės vaginozės. Taip pat baigiamas kurti ir medicininės paskirties preparatas šios ligos gydymui.“

Pašnekovė mini, kad šiuo metu dirba ties oftalmologiniais preparatais. „Turime 3 projektus oftalmologinių ligų gydymui. Mūsų laboratorijose yra identifikuojamos ir „Profarmos" technologija modifikuojamos molekulės, kurios reikalingos stabdant neurodegeneratyvines ar tinklainės degeneracines akių ligas: glaukomą, pigmentinį retinitą. Tokiu būdu galime pasiekti iki 30 proc. didesnį teigiamą efektą, negu pripažintas teigiamos kontrolės“, – kalba E. Mištinienė. Ši projektą „Profarma“ vykdo kartu su suomių įmone. „Mes turėjome mokelules, suomiai – unikalų pelių modelį. Eskperimentai su pelėmis pasiteisino“, – aiškina E. Mištinienė.

Kelias iki vaistinės

Vaistinio preparato kelias nuo sukūrimo iki atsiradimo vaistinių lentynose užtrunka 10 – 15 metų. E.Mištinienė sako, jog ateityje tikisi bendradarbiauti su didelėmis farmacijos kompanijomis. Ji tęsia apie kuriamus oftalmologinius preparatus ir priduria, jog šiuo metu yra pritrauktas finansavimas šių preparatų preklinikiniams tyrimams. Taip pat jau ruošiami projektai ir I klinikinių tyrimų fazei, po kurios preparatą jau bus galima pristatyti farmacijos pramonei ir tolimesniems – II, III klinikinių tyrimų etapams. Vadovė skaičiuoja, jog jų produktai kuriami jau septynerius metus.

E.Mištinenė mini, jog naujų produktų kūrimas – tik dalis „Profarmos“ darbo. „Kadangi esame biotechnologijų įmonė, teikiame mokslinių tyrimų paslaugas kitoms šalims: Singapūrui, Kinijai, Škotijai, Italijai, Ispanijai, – vardina moteris. – Biofarmacijos verslas yra tikrai labai globalus“.

Ir nors iš pašaukimo mokslininkė, ir nors verslo kelyje teko patirti ir įveikti nemažai sunkumų, ji šiandien sako, kad tiek mokslas, tiek verslas yra kūryba. Ir kai tai suderini, jautiesi tiesiog fantastiškai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.