Nedidelis, į planšetę panašus prietaisas „Uni“ padeda kurtiesiems ar silpnai girdintiems susikalbėti su girdinčiais, bet gestų kalbos nemokančiais žmonėmis. Šis elektroninis vertėjas moka sekti rankų ženklus, kuriuos iš karto įgarsina. „Uni“ instaliuotos kameros pagalba „pagauna“ rankų gestus, šiuos ženklus susieja su duomenų bazėje esančiai žodžiais ir išverčia juos į girdimąją kalbą. O kai girdintysis atsako, balso atpažinimo programa jo žodžius negirdinčiajam užrašo ekrane. Veidrodinis atspindys prietaiso ekrane leidžia gestikuliuojančiajam tiesiogiai matyti savo išreiškiamus ženklus. O kadangi kiekvieno žmogaus gestų kalba šiek tiek skiriasi, „Uni“ kas kartą įsidėmi naujus gestus. Tuomet reikia aprašyti, ką tas gestas reiškia ir prietaisas naują gestą su vertimu išsaugo žodyne. Naujus gestus iš žodyno su CrowdSign programa galima perkelti į bendrą sistemą, kad šiais gestais naudotųsi visi „Uni“ vartotojai. Tokiu būdu aparato žodynas dideliais masteliai yra nuolat atnaujinamas, o nauji žodžiai įgarsinami.
Tam, kad programa veikų, Wi-Fi nėra reikalingas. Tad gestų kalbos vertimas į girdimąją kalbą bei balso atpažinimo programa gali būti naudojami bet kur ir bet kada.
Šį prietaisą sukūrė „MotionSavvy“ komanda iš Ročesterio Technologijų instituto/ Nacionalinio technologijų instituto kurtiesiems. „Uni“ kūrybinę grupę sudaro įvairių sričių specialistai, kurie ir patys turi klausos sutrikimų. Jų tikslas – panaikinti komunikacijos barjerus tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų.
Implantas, nustatantis epilepsijos priepuolius
Šis neurostimuliatorius – tai nedidelis aparatas, implantuojamas kaukolėje. Kaip tai veikia? Ligoniui implantuotas neurostimuliatorius „NeuroPace“ yra mikroelektrodais sujungiamas su tomis smegenų sritimis, kurios tampa epilepsijos priepuolių priežastimi. Prietaisas užprogramuojamas taip, kad be pertraukos analizuotų smegenų elektrinį aktyvumą. Tad pajutęs priepuolį sukelsiančias anomalijas, „NeuroPace“ iš karto gali pakoreguoti smegenų veiklą atitinkamais trumpais elektros impulsais. Taip pacientai apsaugomi nuo gresiančių priepuolių.
Kadangi neurostimuliatorius fiksuoja informaciją apie smegenų veiklą, pacientai, pridėję prie galvos implanto nedidelį specialų įrenginį, šią informaciją gali perkelti į kompiuterį. O perkeltą informaciją tuomet patogu nusiųsti gydytojui. Gydytojas, atsižvelgdamas į duomenis, gali programuoti neurostimuliatoriaus veiklą, ją labiau pritaikyti pagal paciento poreikius. Pasak JAV neurologų, „NeuroPace“ implantas dar ne iki galo panaikina epilepsinius traukulius, tačiau žymiai juos sumažina. JAV federalinės Vaistų ir maisto administracijos atlikti tyrimai parodė, kad 29 proc. „NeuroPace“ naudojusių pacientų po 3 mėnesių 50 proc. sumažėjo priepuolių intensyvumas.
Skaičiuojama, kad epilepsija serga 65 mln. mūsų planetos gyventojų. Ateityje į „NeuroPace“ panašūs smegenų implantai gali būti naudojami ne tik epilepsijos priepuoliams švelninti, bet ir įvairioms emocinėms būklėms kontroliuoti.
