R.Kubilius: Lietuva gydymo metodikomis nuo Vakarų neatsilieka

Šiandienos odontologija kiek primena mažus stebuklus: naujausiomis medžiagomis ir įrankiais kuriamos tobulos šypsenos, pagal unikalias metodikas gydomos sudėtingiausios ligos bei traumos. Ir ne tik Vakaruose, bet ir Lietuvoje. Apie naujausias operacijas, išmanius darbo įrankius ir naujausius mokslinius tyrimus kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Odontologijos fakulteto dekanu, burnos, veido ir žandikaulių chirurgu prof.habil.dr.Ričardu Kubiliumi.

Ričardas Kubilius, LSMU Odontologijos fakulteto dekanas, Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovas.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Ričardas Kubilius, LSMU Odontologijos fakulteto dekanas, Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovas.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 16, 2015, 12:00 PM, atnaujinta Jan 9, 2018, 8:49 PM

Kaip vertinate Lietuvoje vykstantį mokslo ir verslo bendradarbiavimą?

Mokslas ir verslas turi bendradarbiauti. Ir nors odontologijos ir verslo derinimo galimybės Lietuvoje yra pakankamai ribotos, tačiau ir čia atsiranda nišų. Pavyzdžiui, nuo 2011 m. bendradarbiaujame su „BIOK laboratorija“, kuri pakvietė kartu sukurti lietuvišką dantų pastą „Ecodenta“. Taip atsirado bendras „BIOK laboratorijos“ ir LSMU odontologijos mokslininkų produktas, kur buvo panaudotos pažangios technologijos. 2013 metų lapkričio 10 dieną „BIOK laboratorijai“ įteiktas garbingas apdovanojimas už verslo ir mokslo partnerystę. Džiaugiamės sėkmingu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir „BIOK laboratorijos“ bendradarbiavimu, kurį pastebėjo ir įvertino Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija. Dabar lietuviška dantų pasta randa savo nišą Lietuvos gyventojų namuose ir tampa vis populiaresnė.

Tad vis tik yra galimybių Lietuvos mokslininkams odontologams savo tyrimus pritaikyti verslui?

Lietuvoje, deja, nevyksta nei odontologinių medžiagų, nei įrangos ar aparatų gamyba. Šia, gamybos, prasme mūsų šalyje jaučiamas veiklos stygius.

O mes, čia, fakultete, esame mokslininkai ir gydytojai, kuriems labiausiai rūpi mokslinių rezultatų įdiegimas ir pritaikymas klinikinėje praktikoje. Noriu pabrėžti, kad daugiausiai atliekami klinikiniai moksliniai tyrimai. Klinikinių mokslinių tyrimų prasme neatsiliekame nuo užsienio kolegų. Dalis tyrėjų tyrinėja medžiagas, teikia pastabas, pasiūlymus gamintojams, į klinikinę praktiką diegia naujas technologijas.

Ar Lietuvos gyventojai turi galimybę naudotis pažangiausiais moksliniais atradimais?

Jeigu kalbame apie LSMU Odontologijos fakultetą, tai visų tyrimų naujovės, atliekami moksliniai darbai, viską stengiamasi perkelti į praktiką. Tai ir vaikų bei suaugusiųjų ėduonies ir periodonto ligų atsiradimo ir gydymo aspektai, dantų protezavimo, neurostomatologijos, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario ligų diagnostikos, ortodontijos ir kiti aktualūs klausimai. Mūsų tyrimus ir metodikas naudoja tiek mūsų klinikos, tiek kitos gydymo įstaigos. Tad atliktų ir įdiegtų tyrimų į klinikinę praktiką skaičiuojame tikrai ne vieną dešimtį. Reikia pridurti, kad Lietuva naujausiomis gydymo metodikomis, technologijomis, vaistų panaudojimu neatsilieka nuo Vakarų šalių.

Kokias įdomias naujoves būtų galima paminėti?

Reikia prisiminti, kad dantų implantacija palyginti naujas efektyvus dantų atstatymo būdas, pradėtas taikyti būtent mūsų klinikoje, kai šis metodas tuo metu buvo draudžiamas Sovietų Sąjungoje. Prieš 30 metų mūsų ligoninės darbuotojas pirmasis Lietuvoje apgynė disertaciją tuometinėje Sovietų sąjungoje apie dantų implantaciją. Dabar ši procedūra atliekama vos ne kiekvienoje klinikoje. Kalbant vien apie dantų implantus, mokslo dėka, šioje srityje pasiekta labai daug, tačiau tyrimai vyksta ir toliau: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai atlieka tyrimus tobulinant implantų paviršius, naudojamas medžiagas, teikia siūlymus gamintojams.

LSMU ligoninės Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinika viena pirmųjų šalyje dar 2008 m. įsigijo endoskopą ir pritaikė jį veido ir žandikaulių srities ligų gydymo praktikoje. Chirurgų darbas, įsigijus šį prietaisą, tapo daug kokybiškesnis, nes endoskopo taikymo galimybės yra didžiulės. Endoskopinis gydymo metodas pagrįstas mažai invazyviu operacijos būdu. Čia nereikia daryti didelio pjūvio. Į mažą pjūvį įvedamas tam tikras vamzdelis ir atliekama procedūra. Endoskopiniai gydymo metodai tobulėja ir su naujausiomis metodikomis gydant smilkininio apatinio žandikaulio sąnario ligas. Šią metodiką klinikoje įdiegė Švedijoje tobulinęsis mūsų klinikos doktorantas.

Taip pat mes tyrinėjame įvairias medžiagas, žiūrime, kaip jas naudojant gyja kaulo žaizdos, kaip atsistato kaulo struktūra ir pan. Moksliniai darbai vyksta ir jie yra tiesiogiai susiję su klinikine praktika, tai yra labai svarbu. Žinoma, taip pat yra darbų, susijusių su verslo kompanijomis, ir tie darbai sėkmingi.

Tad šiuo metu ketinate dalyvauti dar viename verslo ir mokslo projekte?

Taip, dabar verslas siūlo padaryti tam tikrų medžiagų klinikinį tyrimą. Mes sutikome bendradarbiauti.

Tai bus verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Tirsime, ieškosime ir sieksime, kad saugus ir efektyvus produktas pasiektų mūsų pacientus. Tikimės gerų bendradarbiavimo rezultatų ir abipusės naudos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.