Kas šiais laikais yra vadinama robotu?
Kiekvienas žmogus vis kitaip įvardintų, kas tas robotas. Bet turbūt dažniausiai robotais, panašiai kaip ir prieš kelis dešimtmečius, įsivaizduojami tokie humanoidai, kurie atrodo kaip mašinos, bet elgiasi kaip žmonės. Kodėl taip yra? Visi darbai, darbo aplinkos yra pritaikytos žmonėms ir norint šias aplinkas automatizuoti, pritaikymui prireiktų daug lėšų. O jeigu padarytume mašiną kaip žmogų, jai tuomet galima priskirti žmogaus darbus, tai pigiau. Tik tokį uždavinį sunku padaryti kokybiškai, kad robotas judėtų ir dirbtų kaip žmogus. Tai čia toks standartinis įsivaizdavimas, bet jį galima praplėsti.
Robotai yra, tarkime, ir kiborginės detalės, kurios implantuojamos ir į žmonių kūnus. Pvz, dirbtinė širdis, galūnių prijungimas, eksperimentuojama su atminties praplėtimu ir pan.
Tad robotas iš fantastikos tampa realybe, tik šį procesą stabdo finansai. Viena vertus, atsirado daug aparatų ir įrengimų, tokių kaip egzoskeletai nevaikštantiems, protezai, jungiami tiesiai prie nervo, kurie anksčiau buvo priskiriami fantastikos sričiai. Kita vertus, tokie robotai kainuoja kaip „Ferrari“ automobilis. Ir tokia tendencija išliks artimiausius 50 metų. O jeigu norime pamatyti ne tokių sudėtingų, bet kasdien naudojamų robotų, reikia užsukti į įprastą fabriką, kur gaminami baldai, mėsa ir pan. Tai nebus tokie robotai, kokius įsivaizduojame kaip iš šiandieninio fantastinio filmo, jie bus kitokie: tik dėlios daiktus iš vienos vietos į kitą ar pan.
Kiek mūsų aplinkos robotizuota?
Palyginus, kaip buvo prieš šimtą metų ir dabar, tai šiuo metu daugiau nei 90 proc. aplinkos yra robotizuota. Nebereikia gaidžio, kad mus pažadintų. Tą padaro robotas, nes mes atsibundame nuo žadintuvo signalo, kurį skleidžia išmanusis telefonas. Jau visi mūsų produktai, rūbai, maistas yra gaminami robotų. Jeigu jie būtų daromi rankomis, tai kainuotų kokius 30 kartų daugiau. Gal tik vienas kitas daiktas Kaziuko mugėje yra gaminamas ne robotizuotai.
Nebėra nei vieno gaminio, pastato, kuriame nebūtų robotų indėlio. Sakoma, kad robotai diktuoja ir žmogaus jausmus: juk žmonės susipažįsta internetu.
Kaip manote, kokios inovacijos, susijusios su robotais, labiausiai padeda žmonėms?
Aš irgi ieškojau atsakymo į šį klausimą. Domintis informacija šita tema, man patiko atsakymas, kad bene daugiausiai inovacijų srityje nusipelnė mokslininkas, prieš 40 metų kūręs naujas augalų rūšis ir išvedęs javus, atsparius parazitams. Taip jis išgelbėjo milijonus žmonių nuo bado ir mirties, gyvenimą pakėlė į visiškai kitą lygį. Jis savo išradimo nepatentavo, todėl juo žmonės galėjo naudotis iš karto.
Taigi, maisto, vandens prieinamumas, visuotinis šiukšlių ir išmatų sutvarkymas, būtų vienos svarbiausių inovacijų. Tai visos bazinės sritys, kurios leis žmonės geriau gyventi.
Kokį įsivaizduojate ateities robotą?
Žvelgiant į labai tolimą ateitį, tai bus kažkas panašaus į naują žemės planetą ar kosminį laivą. Tai bus objektas, kuris žmogui tieks visas gėrybes pusiau automatiškai, leis daug negalvoti apie energijos išteklius, tad žmogus galės užsiimti savo planais. Šis objektas leis keliauti. Leis gyventi be galo ilgą laiką. Jis bus tiek protingas ir visiškai negendantis arba pats pasitaisantis, matantis objektas, kad galės atstoti visą planetą. Žiūrint į ne tokius tolimus laikus, tik keliasdešimt metų į priekį, robotas bus tokia mašina, kuri galės suprasti matomą informaciją. Robotas, kuris gali pervežti daiktus ir suprasti, ką perveža, išmatuoti, išrūšiuoti kažką, šiandien kainuoja apie 100 – 200 tūkst. Eur. Tai dešimt kartų daugiau negu nemąstantis robotas.
Ar inovatyvių technologijų, robotikos, reikia mokyti vaikus?
Inovacijų kiekis visuomet turi būti pamatuotas sveiku protu. Vis tik, inovacijos reiškia būdą kažką daryti efektyviau, negaišti laiko. Tad jeigu tas būdas dirbti paprasčiau ir kokybiškiau yra, tai reikia juo ir naudotis. Mes manome, kad technologijų mokymas, tai yra mechanika, elektronika, programavimas ir inovacijų vadyba yra taip pat svarbūs kaip anksčiau rašymas ir skaitymas. Juk tai yra baziniai įgūdžiai, kurie leidžia suprasti, ar kažką darau efektyviai ir kryptingai, ar ką galiu savo veiksmuose pagerinti. Žinoma, gal skaitymas ir rašymas liks kiek svarbesniais įgūdžiais, nes be jų neišeina galvoti apie kitų sugebėjimų vystymą. Tačiau mokėjimą kurti ar pritaikyti technologinius sprendimus vis tik laikyčiau neatsiejamu dalyku šiuolaikinio žmogaus gyvenime.
