Išmaniosiomis technologijomis paremtas apsaugos priemones kuria ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai. Universiteto tyrėjai tobulina įvairius optinių apsaugos priemonių prototipus, holograminius ir kinegraminius apsaugos elementus bei kitas priemones, kurios gali užtikrinti, kad prekė ar dokumentas nebūtų suklastotas.
Tad KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius pasakoja apie naujausias prekių ir dokumentų apsaugos tendencijas.
Ar viską šiais laikais galima apsaugoti?
Tai būtų siekiamybė, kad bet koks sukurtas produktas būtų saugus, kad vartotojas gautų laukiamą kokybę, kad jis nenusipirktų pigios kopijos, kuri turi tik išorinį panašumą. Šiuo tikslu, kuriant apsaugos priemones, yra naudojamos aukštosios technologijos.
Mes dirbame su holograminiais saugos ženklas, tvirtinamais ant tam tikrų produktų, prekių, kur norima užtikrinti autentiškumą. Tai tik viena is daugelio apsaugos priemonių, naudojamų pasaulyje. O jų įvairovė didelė – tai magnetinės, elektroninės ir kitokios apsaugos galimybės.
Mokslininkų kuriamos apsaugos priemonės tobulėja, tad padirbinėtojams turbūt ateina sunkesni laikai?
Apsaugos priemonėse šiais laikais naudojamos aukštosios technologijos, kurių neįmanoma sukurti garaže ar namų sąlygomis. Be to, aukštosios technologijos nuolat tobulėja. Tarkime, šiai dienai, mūsų apsaugos priemonių kūrimui yra naudojama taškinė holograma. Jai pagaminti reikalingas įrenginys finansiškai įkandamas tik didesniam investuotojui. Be to, po įsigijimo reikia įveikti visą eilę technologinių ciklų, kas yra labai sudėtingas uždavinys.
Pavyzdžiui, elektroninė litografija, tai ypač subtilus būdas, kai piešinys yra nupiešiamas elektriniu spinduliu, kurio matmenys, vaizdžiai tariant, tūkstantį kartų plonesni negu plaukas. Iš tokių elementų yra sukuriamas vaizdas. Pagal šitą vaizdą yra identifikuojamas gamintojas. Tad toks uždavinys eiliniam klastotojui yra sunkiai įveikiamas. Be to, kokybiškoms apsaugos priemonėms gaminti yra reikalingos sąlygos. Pvz. mes turime „švarųjį“, kambarį, kur kontroliuojame dalelių, dulkelių skaičių, temperatūrą, slėgį. Taip gaminamas gaminys be defektų.
Kokios apsaugos priemonės gali būti ateityje? Juk, atrodo, kad viskas, kas yra modernu, jau naudojama: pirštų antspaudai, akies rainelė ir pan.?
Dabar tai priklauso nuo mokslininkų fantazijos. Galima paminėti šiuo metu tokius besivystančius metodus, kaip piešinių dėliojimas iš nanodalelių, kai nanometrinių matmenų daleles išdėliojamos nanometriniame plote ir dalelės turi skirtingas optines savybes. Tokia sistema galima dėlioti tas daleles į tvarkingus piešinius arba galima daryti kelių nanodalelių matmenų rinkinį, kuris yra unikalus. Šitoje vietoje pasidaro svarbūs tokie tyrimai, kurie manipuliuoja tomis nanodalelėmis.
Įdomios gali būti ir radio – identifikacinės etiketės. Jos jau yra rinkoje. Manome, kad plačiai bus taikomos ir ateityje. Šios etiketės leidžia sekti, kur daiktas yra. Pagal daikto atsaką jis gali būti aptinkamas.
Yra visa eilė naujų fizikinių reiškinių, kurie bus plačiau naudojami apsaugos priemonėse.
Ar jūsų inovacijomis naudojasi ir Lietuvos įmonės? Ar visgi tai skirta užsienio rinkoms?
Bendradarbiaujame su Lietuvos įmonėmis, taip pat turėjome kontaktų ir su Italijos, Vokietijos gamintojais.
Paskutiniu metu mūsų įsigyta techninė įranga leidžia gaminti tokias apsaugos priemones, kurios kokybiškai lyginamos su didelių gamintojų. Tačiau mes esame mokslininkai, darome, palyginus, nedidelius užsakymus, kiek gali universiteto laboratorija prisidėti ir pagaminti.
Tačiau mūsų apsaugos ženklais buvo ženklintas ir pirmasis Lietuvos užsieniečio pasas, taip pat kompensuojamųjų vaistų pasas, „Sodros“ sveikatos draudimo pažymėjimas, taip pat įvairių įmonių produktai, kurių, dėl savo specifikos, negaliu įvardinti.
