„Mūsų apšvietimo technologijos yra tarsi „Photoshop“ programa tikrame gyvenime. Galbūt turime ne absoliučiai visas galimybes, kokios yra nuotraukų redagavimo programoje, bet mūsų kuriami šviestuvai labai lengvai leidžia reguliuoti spalvas ir kurti įvairius efektus“ – sako apšvietimo inovacijas diegiančios bendrovės „Ledigma“ direktorius Justinas Baužys. Šioje kompanijoje dirbantys fizikai kartu su Vilniaus universitetu sukūrė išmaniojo kietakūnio apšvietimo sistemas su keičiamais apšviečiamo paviršiaus spalviniais parametrais.
Apšvietė Čiurlionį
Išmanusis apšvietimas nuo paprasto skiriasi tuo, kad vartotojas vienu mygtuko paspaudimu gali sukurti norimą atmosferą. „Pavyzdžiui, eksponuojant dailės kūrinius, dėl jų apšvietimo egzistuoja dvi nuomonės. Vieni dailėtyrininkai sako, kad paveikslus reikia eksponuoti prie natūralaus apšvietimo, o kiti – kad reikia atkurti tokias sąlygas, kokiomis dirbo dailininkas ir tuomet gėrėtis meno kūriniu, – pasakoja J. Baužys. – Mūsų sukurtais šviestuvais vienu mygtuko spustelėjimu galima padaryti bet kokį apšvietimą: viduramžių, žvakių šviesos, žvaigždžių šviesos ar, priešingai, naktinio klubo apšvietimą. Jeigu žinai, kad dailininkas tapė naktiniame klube, gali tiesiog perjungti šviestuvą“. Pašnekovas pasakoja, kad jų sukurtas prietaisas ne tik, kad nedaro meno kūriniams žalos, bet ir padeda juos apsaugoti nuo žalingo poveikio.
„Štai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslas yra pablukęs, nutapytas prastais dažais ant prasto popieriaus. Mūsų technologija gali atkurti natūralų paveikslo vaizdą nemanipuliuojant pačiu paveikslu, t.y. jo neryškinant dažais“, – kalba J.Baužys. Šiuo metu išmaniaisiais šviestuvais yra apšviesti keli šio dailininko paveikslai.
Pašnekovas sako, jog artimiausiu metu darys ir atvirkščią eksperimentą – ieškos dailininko, kuris galėtų nupiešti paveikslą, kuris atskleistų išmaniojo apšvietimo galimybes. „Yra tokie piešiniai, kur iš toli žiūrint matosi vienas vaizdas, o iš arti – kitas. Ir paveikslas turėtų būti toks, kad prie vieno apšvietimo matytųsi vienoks vaizdas, o prie kitokio – kitoks“, – apie galimus įrenginio efektus pasakoja direktorius. – Be to, dar artimiausiu metu norėtume įrengti apšvietimą nedidelėje galerijoje. Į tokią galeriją atėję lankytojai, tarkime, nešiojamos planšetės pagalba, galėtų reguliuoti apšvietimą, kaip jiems norisi: ar kaip kūrinio autorius nusprendė, ar kaip galerijos savininkas nurodė. Tuomet ir lankytojų emocijos visai kitos, ir ekspozicijos vertė didesnė“.
Išskirtinės technologijos
Ir nors išmaniosios apšvietimo technologijos, iš šalies žiūrint, atrodo kaip žaidimas, tačiau už jų slepiasi rimtas mokslas. Pasirodo, reikėjo net dešimties metų mokslininkų komandos darbo ir patirties, kad būtų sukurta ir užpatentuota inovatyvi apšvietimo sistema. „Manau, mokslininkams taip pat įdomu ne tik sugalvoti naujovę, ją sukurti, bet ir pamatyti, kaip ja naudojasi žmonės, – kalba J. Baužys. – Mūsų įmonę reiktų vadinti ir gamintoja, ir inovacijų kūrėja, nes viena pagrindinių mūsų stiprybių ta, kad vykdome mokslo tiriamuosius ir ekeperimentinės plėtros darbus. Ir mūsų žmonės yra aukščiausios kvalifikacijos, pripažinti pasaulyje tyrėjai“.
Anot direktoriaus, įmonė konkurentų neturi. „Taip kaip mes, nedaro niekas. Yra pakaitalų, bet tokių kaip mes – nėra. Yra didžiosios kompanijos: „Philips“, „Osram“, bet mes nelaikome jų tiesioginiais konkurentais, nes mūsų apšvietimo sistemos pritaikomi siauroms, nišinėms rinkoms“, – teigia J.Baužys.
Jis taip pat pasakoja apie tai, kokios technologijos daro jų įrenginius išskirtiniais. Pasirodo, konkurentai, gamindami šviestukus, dažniausiai naudoja 3 spalvas: raudoną, geltoną ir žalią. Lietuvių kūrėjai prie šios spalvų gamos pridėjo ketvirtą spalvą – gintarinę. „Tai pagrindinis technologinis skirtumas, bet esminis dalykas yra programinė įranga, skaičiavimo algoritmas, kaip sudėti tas šviesas, kad gautųsi pageidaujamas efektas“, – aiškina pašnekovas. O šios apšvietimo inovacijos skirtos – ne tik muziejams. Išmaniuosius gatvių šviestuvus galima sureguliuoti taip, kad jie nespigintų vairuotojams į akis. Namų apšvietime galima sumažinti mėlynos spalvos kiekį, kuris, laikoma, turi įtakos nemigai.
Žemės ūkyje – retas ir brangias gėles apšviesti taip, kad apšvietimas atitiktų dienos ritmus. Tas pats ir su akvariumais.
Galų gale, J.Baužys pamini ir dar vieną įdomią apšvietimo galimybę. „Vilniuje yra kirpykla, kur sumontuoti mūsų šviestuvai. Juk dažnai, nudažius plaukus, žmonės eina į lauką, pasižiūrėti, ar gražiai spalva atrodo natūralioje šviesoje. Kadangi minėtoje kirpykloje yra sumontuoti mūsų šviestuvai – to daryti nereikia. Papildomai galima pasižiūrėti, kaip plaukai atrodys biure, naktiniame klube ar prie žvakių šviesos“, – šypsosi J.Baužys.
