Bepiločių orlaivių pritaikomumas labai platus – nuo meninio fotografavimo iki karinės pramonės. Egzistuoja daugybė techninių panaudojimo galimybių, kaip antai galima trimetrinės geometrijos pagrindu daryti trimačius vaizdus, nustatinėti medžių, namų, kalnų ir kitų objektų aukščius. Galima fotografuoti infraraudonajame spektre, kuomet yra matomas augalų gyvybingumas, parodantis kiek tie augalai turi savyje drėgmės, gal jį reikia tręšti, gal iš viso augalus atsėti iš naujo.
Pilotas Lietuvoje, o lėktuvas Izraelyje
Istoriškai susiklostė taip, kad bepiločiais orlaiviais įprasta vadinti tuos, kurie ne tik kad neturi piloto, bet ir turi tam tikrą intelekto lygį. Laikoma, kad bepilotis orlaivis turi turėti automatinį valdymą, įgalinanti jį skristi be žmogaus dalyvavimo – žmogus gali tik stebėti. Visgi bepilotis nėra visiškai tikslus pavadinimas, nes iš tiesų pilotas yra. Piloto nėra tik pačiame orlaivyje, nes jis yra kažkur toli ant žemės ir valdo orlaivį radijo bangų pagalba, tai yra nuotoliniu būdu.
