Šis prietaisas iš vienos pusės transliuoja užsakovo reklamas, o iš kitos, liečiamosios, pusės leidžia vartotojui pačiam pasirinkti norimą informaciją iš pateikto meniu. Tuo pat metu įrenginys fiksuoja reklamą stebėjusių žmonių biometrinius duomenis ir kuria statistinių duomenų bazę bei pateikia informaciją apie reklamą stebinčią auditoriją. Vartotojų analizavimo sistema gali nustatyti ar reklamą žiūrėjo vyras ar moteris, kiek žmonių ir kiek laiko žiūrėjo į reklamą, į ką reklamoje buvo nukreiptas jų dėmesys.
Apie šį projektą „Persimonas“ kalbamės su jo kūrėjais: KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Informatikos inžinerijos profesoriumi Arūnu Lipnicku ir to paties fakulteto mokslų daktaru Vidu Raudoniu.
Kuo jūsų išmanusis reklamos stendas yra naudingas žmonėms?
V.R.Reklamos per televizorių ar plakatai gatvėse negali pasakyti, kiek žmonių į juos pažiūrėjo. Tarkime, yra paprasti reklamos stendai, kurie statomi pakelėse. Mane stebina, kaip šių stendų valdytojai pateikia statistiką: atseit per tam tikrą laiką keliu pravažiavo 1000 automobilių, 10 proc. pamatė reklamą, vadinasi 100 žmonių sužinojo apie reklamuojamą produktą.
Tačiau, ar iš tikrųjų pamatė? Mūsų stendas duoda tą konkretų skaičių, gali pasakyti, kiek žmonių jį pastebėjo, kokios lyties jie buvo, kokios amžiaus ir pan. Tai neišsemiamos galimybės toms įmonėms, kurioms reikalinga tikslinė reklama: jie gali pasižiūrėti, ar jų reklama pasiekia tikslinę auditoriją.
Kas sunkiausia buvo kuriant išmanųjį stendą?
A.L.Į išmanųjį stendą yra sudėtos šiuolaikinės technologijos: tai ekranai, kompiuteris, dvi aukštos raiškos vaizdo kameros ir bevielio ryšio įrenginys. Visi šie komponentai – ne naujiena. Naujovė – mūsų mokslininkų sukurta programinė įranga, kuri analizuoja užfiksuotus žmonių veidus ir nustato jų amžių bei lytį. Tad sudėtingiausias etapas buvo visų šitų komponentų sujungimas į vieną sistemą.
V.R.Šis darbas buvo tarsi mozaikos, dėlionės surinkimas iš atskirų dalių, tad užėmė nemažai laiko. Yra programinės įrangos sprendimų, kurie leidžia matuoti tą patį, ką ir mes matuojame, bet nesiūlo stendų. Kiti tik siūlo tik stendus. Mes viską sujungėme į vieną daiktą ir siūlome išbaigtą sistemą. Mes, lietuviai, vis save kritikuojame, kad nieko nesugebame, tačiau realiai mes galime labai daug padaryti, tiesiog reikia „peršokti“ per save ir mažiau kritikuoti, bet daugiau daryti.
Kodėl jūs, mokslininkai, ėmėtės kurti įrenginį vartotojams?
A.L.Kai darai komercinį produktą, įdomu tai, kad daiktas bus ne tik aprašomas moksliniame straipsnyje ir išspausdinamas žurnale, bet dar juo realiai naudosis žmonės. Tuomet pradedi kitaip galvoti. Aš esu grynas mokslininkas, tad kuriant šį produktą galbūt būčiau ėjęs moksliškumo keliu, bet kolegos, atsakingi už komercinę dalį, stabdydavo, sakydavo, kad verslininkams bus įdomesnis tas ar kitas aspektas.
Tad turėjau išmokti, kiek reikia gilintis iš mokslinės pusės, o kiek – kurti patrauklų produktą. Kuriant vartotojams, reikalingas patrauklumas, praktiškumas, greitis. Pastebėjome, kad jeigu bandomasis stendas veikdavo lėčiau, žmonės susierzindavo ir nueidavo, manydami, kad prietaisas neveikia, nors jis tuo tarpu skaičiavo, galvojo, rinko duomenis. Taigi, reikia prisitaikyti prie įrenginį naudosiančių žmonių įpročių.
Kaip manote, ar Lietuvos mokslininkai norėtų kurti daugiau žmonių kasdieninei veiklai skirtų produktų?
V.R.Manau norėtų, bet ne visuomet tai yra paprasta. Išmanusis stendas – ne pirmas produktas, kurį, pvz., aš, kuriu gamybai. Aš taip pat kuriu priemonę, skirtą žmonėms su negalia, kurie nevaldo nei rankų, nei kojų, ir kuri leistų žvilgsniu ar balsu valdyti kompiuterį. Tačiau Lietuvoje susiduriu su problematiška nuostata, kad neįgaliems žmonėms yra mieliau perkami ratukai ar lazdelės, o kompiuterio įsigijimas nelaikomas būtinu dalyku.
Tad mokslininkas gali sukurti žmogui padėsiančią technologiją, bet jeigu tas žmogus neturi kompiuterio, technologija bus bevertė. Todėl su mokslinėmis žiniomis galime priartėti prie prototipo pagaminimo, bet toliau reikia sudaryti sąlygas, kad verslininkai matytų prasmę investuoti į gamybą.
Ar ateityje išmanusis stendas gali tapti dar protingesniu?
A.L.Kiekvienas užsakovas turi savo įsivaizdavimą apie įrenginio funkcijas. Mes fantazuojame ir kuriame kartu su būsimais užsakovais. Yra kilusi tokia mintis, kad mūsų stendas galėtų virtualiai pamatuoti rūbą. Tai būtų kaip koks išmanusis veidrodis. Sistema gali analizuoti pirkėjo dėvimus rūbus ir siūlyti panašius arba skirtingus variantus.
Jūsų darbas kažkiek panašus ir į fantastikos kūrėjo?
A.L.Kartais idėjos atrodo kaip iš fantastikos srities, bet juk tai, kas kartais fantastinėje literatūroje ar kine buvo aprašyta prieš eilę metų, dabar yra tapę realybe ir šie produktai naudojami kasdien. Pastebėjome, kad moksleiviai, kuriems rodome tam tikras robotų funkcijas, kartais numoja ranka, sako, kokia čia naujiena, tokiais prietaisais jau prieš 20 metų naudojosi Džeimsas Bondas ar kuris kitas superherojus iš išgalvoto filmo. Tad dažnai mūsų mintyse fantastikos žanras ir realybė yra glaudžiai susiję ir netgi persipynę.
