„Visa mano darbinė veikla yra susijusi su bulvininkyste, – pasakojo vienoje gražiausių Kudirkos Naumiesčio miestelio (Šakių r.) vietų, Šešupės ir Širvintos upių santakoje, gyvenantis J.Valaitis. – Iš pradžių ketinau kurti paminklą bulvei, tačiau atsirado proga pirmiausia įrengti muziejų.
Paminklas bus vėliau, nes tiktai šiomis dienomis gavau reikiamo storio ąžuolą. Turiu nusipiešęs projektą, pats ir išskaptuosiu iš medžio.“
Gerokai apleista siurblinė ant stataus upių santakos kranto buvo prie pat J.Valaičio sodybos.
Agronomas pripažįsta, kad prikelti pastatą naujam gyvenimui nebuvo lengva. Teko jį kapitališkai remontuoti, žemėmis užpilti apie penkių metrų gylio šachtą.
Liko išskirtinis rūsys, kuriame bus galima paskanauti patiekalų iš bulvių.
„Muziejaus ekspozicijoje – visa bulvių auginimo technologija bei istorija. Vieną iš patalpų paskyriau bulvininkystės bendrovei „Šaka“, kurioje daug metų dirbau agronomu.
Prie siurblinės pristatėme antrą aukštą. Jis tapo apžvalgos aikštele, iš kurios atsiveria puikūs gamtos vaizdai“, – pasakojo prie pat sienos su Rusija gyvenantis J.Valaitis.
Jis apgailestavo, kad šiais laikais jau yra sunku surasti senovinių eksponatų tiek, kiek norėtųsi.
„Pinti krepšiai yra nepatvarūs, todėl geriausiai iki šių dienų išsilaikė metaliniai daiktai – bulvių kasamosios mašinos ir kitokie padargai.
Muziejuje sukabinsiu visas Šakių apylinkėse surinktas pasagas. Jas kol kas saugau 1861 metais statytoje giminės klėtelėje. Turiu beveik tris šimtus pasagų.
Beje, iš pasagų sukūriau ir patentavau savo giminės herbą“, – kalbėjo meninių gabumų turintis, istorija bei kultūra besidomintis agronomas, pirmasis Lietuvoje įkūręs Bulvės muziejų.
