Mat Simonas mėgsta eksperimentuoti, o kartu neša sumanymų nešulį. Jis yra vienas tų žmonių, kuris greitai perprato, kokios naudos ūkiams duoda kooperacija.
Praėjusią vasarą S.Barzda padarė tai, ką pastebėjo kone visi, kas tik važiavo keliu pro Panevėžį. Gabalėlį lauko – apie pusantro hektaro žemės jis buvo užsėjęs saulėgrąžomis.
Tai buvo jo sumanymas ne tik papuošti geltonais žiedais priemiestį, bet ir panaudoti saulėgrąžas žalinimui – leisti joms nužydėti, kad subrendusios sėklos liktų kitų metų sėjai.
Sutarė dėl kooperatyvo
Vienuolika metų ūkininkaujantis S.Barzda – ūkininko sūnus. Savarankiškai jis dirba apie 300 hektarų žemės: augina kviečius, rapsus, pupas, pabandymui šiemet buvo pasėjęs ne tik saulėgrąžų, bet ir avinžirnių.
Kol kas prie Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos jis yra tik prisilietęs – pasinaudojo konsultavimo paslaugomis.
Užtat prieš ketverius metus jis padarė tai, ką seniai buvo sumanęs – subūrė augalininkyste besiverčiančius ūkininkus į žemės ūkio kooperatyvą „Panevėžio aruodas“ ir šuo metu yra jo valdybos pirmininkas.
„Mes su keletu ūkininkų ir anksčiau bandėme dirbti išvien, pavyzdžiui, kartu pirkdavome trąšų ar augalų apsaugos priemonių. Nes kuo didesnis užsakymas, tuo lengviau sutarti dėl palankesnių kainų.
Tačiau ūkininkams reikia ne tik „chemikalų“ – reikia ir derlių parduoti, ir technologinių naujienų nepražiopsoti. Todėl pradėjome galvoti, kad reikia oficialiai sukurti struktūrą – „legalizuoti“ kooperaciją.
Apimtys didėjo, kartu norinčių parduoti savo derlių ūkių – daugėjo. Ėmė atsirasti painiavos, o man vienam buvo sunku viską sužiūrėti. Nutarėme, kad pats laikas „išlįsti iš pogrindžio“ ir užregistruoti kooperatyvą“, – apie tai, kaip 2017-aisiais atsirado „Panevėžio aruodas“, pasakojo S.Barzda.
Jo teigimu, kol pajėgė, jis pats ir kooperatyve organizavo produktų pirkimą-grūdų pardavimą. Tačiau atėjo laikas, kai tokiems darbams teko priimti daugiau žmonių. „Vis dėlto mes, ūkininkai, turime ūkininkauti, o komercija – tai jau vadybininkų reikalas“, – užsiminė jis.
Žinios – pridėtinė vertė
Maždaug per ketverius metus „Panevėžio aruodas“ padvigubėjo – šiuo metu jis vienija 30 ūkininkų.
O kuo įsipareigoja nariai, įstodami į kooperatyvą?
„Pirmiausia jie turi sutikti su veiklos taisyklėmis ir dirbti kartu: pirkti iš kooperatyvo augalų apsaugos priemones, trąšas, nukultus grūdus taip pat parduoti per kooperatyvą.
Tuo pačiu kiekvienas narys gali naudotis tuo, kas svarbu – perimti gerosios patirties, kaupti žinias apie naujausias technologijas.
Būna situacijų, kai dalinamės technika, bet dažniausiai tai darome iš draugiškumo, kai kam nors nutinka bėdų. Be to, kai narių daug, ilgokai vieni kitų gerai nė nepažinome“, – kalbėjo S.Barzda.
Jo teigimu, kooperatyvo nariams daug pridėtinės vertės kuria seminarai bei lauko dienos, – renginiai, per kuriuos daug bendraujama dalijantis patirtimi. Tai kooperatyvo nariams nekainuoja – tereikia retkarčiais atsitraukti nuo žemės darbų ir pasižvalgyti, kas, kur ir kaip dirba.
Tokiu būdu kooperatyvo nariai buvo nuvykę į lauko dienas Estijoje, Vokietijoje, išžvalgė žemės ūkio technikos parodą „Agritechnica“ Vokietijoje, Hanoveryje.
„Mūsų kooperatyve dauguma narių – jaunieji ūkininkai, bet yra ir gerokai vyresnių narių. Dirbamos žemės plotai taip pat kuo įvairiausi. Vieni sėja javus 70-yje hektarų žemės, kiti – ir per 1000 hektarų“, – užsiminė Simonas.
Iki paramos – žingsnis
Anot S.Barzdos, ką tik įsikūrusiam kooperatyvui nėra lengva atitikti tuos atrankos kriterijus, kurių reikia paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą gauti. Reikia kelerius metus būti padirbėjus – reikia ir patirties, ir tam tikros apyvartos.
Taigi „Panevėžio aruodas“ paaugo, ir šiemet kooperatyvas buvo paruošęs projektą ir pateikęs paraišką pagal minėtos programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą „.
Šiuo metu „Panevėžio aruodas“ sutelkė dėmesį į bazės statybą – savo lėšomis prie Panevėžio įsigijo kelis žemės sklypus bei sandėlius.
„Po truputį ten kursimės. Nes reikia ir administracijai vietos, ir sandėlių, kuriuose kooperatyvas galėtų laikyti augalų apsaugos priemones, trąšas, grūdus“, – sakė kooperatyvo valdybos pirmininkas.
Parama kooperatyvams įsteigti
Žemės ūkio ministerija skiria ypatingą dėmesį kooperacijai skatinti. Tai galimybė ūkininkams ne tik kuo palankesnėmis kainomis parduoti tai, ką jie užaugina, bet tuo pačiu imtis perdirbimo, taigi sukurti didesnę pridėtinę vertę.
Parama kooperacijai teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos sritį „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“.
Ši priemonė skirta palengvinti gamintojų grupėms ar organizacijoms žemės ūkio sektoriuje įsisteigti.
Tokiu būdu yra skatinamas maisto tiekimo grandinės organizavimas, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje: pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumo didinimas geriau juos integruojant į žemės ūkio ir maisto produktų grandinę taikant kokybės sistemas, kuriant žemės ūkio produktų pridėtinę vertę, skatinant vietos rinkas ir trumpas tiekimo grandines, gamintojų grupes ir tarpšakines organizacijas.
Pagal šią priemonę remiama žemės ūkio sektoriaus juridinių asmenų, sudarytų iš dalyvių (įskaitant kooperatines bendroves (kooperatyvus) – pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų, vykdančių žemės ūkio veiklą ir Mokėjimo agentūros pripažintų gamintojų grupėmis, veikla.
Parama pagal priemones
Žemės ūkio kooperatyvai taip pat gali gauti paramą pagal kitas Lietuvos kaimo plėtos 2014–2020 metų programos priemonių veiklos sritis:
„Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“,
„Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“,
„Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.
Perdirbimą vykdantiems bei planuojantiems kooperatyvams yra ypač svarbi pastaroji veiklos sritis – „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.
Ją pasitelkus didinamas ūkio subjektų ekomonimis gyvybingumas bei konkurencingumas, taip pat skatinamos inovacinės ūkių subjektų technologijos.
Taip pat skatinamas maisto tiekimo grandinės organizavimas, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai.
Pagal šią priemonę remiama veikla:
vaisių, uogų, daržovių perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
augalininkystės produkcijos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
mėsos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
pieno perdirbimas ir (ar) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
kitų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara.
