Arbūzų lauke Vilma pamiršta net laiką

2021 m. rugsėjo 6 d. 12:31
Zina Paškevičienė, „Panevėžio kraštas“, www.panskliautas.lt
Tik įsikūrusi nuošaliame kaime panevėžietė pasijuto laiminga. Čia ji galėjo pradėti auginti arbūzus – apie tai svajojo nuo vaikystės, nuo tų laikų, kai nuvažiavusi pas tetą stebėdavo, kaip toji į vazonus prikaišioja visokių ką tik suvalgytų egzotinių vaisių sėklelių.
Daugiau nuotraukų (6)
Svajojo auginti arbūzus
Ko jau ko, o praėjusios vasaros arbūzų augintojai koneveikti negali. Kaitri saulė juos subrandino labai didelius. Ir nepaprastai saldžius, tiesiog tirpstančius burnoje.
Dabar auginti arbūzus ir melionus tapo madinga. Užtat 45 metų Vilma Rakauskaitė-Žukienė tikina apie arbūzus svajojusi nuo pat vaikystės gyvendama Liūdynėje. Bet vėliau ją keliai nuvedė į šalia esantį miestą – baigusi profesinę mokyklą dirbo linų fabrike.
„Aš ne miesto žmogus, mane miestas dusindavo“, – dabar sako kaime gyvenanti moteris.
Tad 6 metus pagyvenusi Panevėžyje, ji su vyru Jonu nusipirko namą Bartkūnų kaime netoli Daniūnų. Su namu atiteko ir 2 hektarai žemės. Šimtametei trobai verkiant reikėjo remonto, tačiau tai poros neatbaidė.
V.Rakauskaitė-Žukienė prisipažįsta, kad nuo sodybos atsiverianti didžiulė erdvė ir aplink plytintys laukai ją pakerėjo. Jau tada moteris įsivaizdavo, kaip toje žemėje augs arbūzai. Tik duktė Gerda paprašė mamos sodinti arbūzus prie namo, kad nereikėtų toli jos ieškoti. Būna, kad arbūzų lauke motina pamiršta laiką.
Vietoj stiklinės vandens – arbūzas
Iš tiesų, kai rugpjūčio pabaigoje nuvykstame prie šios sodybos, po didžiuliais žaliais lapais pūpso apvalaini ir pailgi arbūzai.
Paklausta, kiek iš viso žaliadryžių subrendo, V.Rakauskaitė-Žukienė sako neskaičiavusi. Tik mano, kad pernykštis 300 kilogramų derlius šiemet bus gerokai pagerintas.
„Neseniai 15 kilogramų svorio arbūzą abi su Gerda vos įkėlėme į automobilio bagažinę“,– prisimena moteris.
Kasryt ji lekia į lauką, nuskina vieną, parsineša, supjausto ir suleidžia dantis į rausvą minkštimą. Tai atstoja jai rytinę stiklinę vandens.
„Aš galiu visą dieną maitintis tik arbūzais, visą suvalgau vienu ypu – taip jie man patinka“, – tikina.
Nevalgykite arbūzo prieš naktį
V.Rakauskaitė-Žukienė vaikystėje dažnai sirgdavo inkstų uždegimu. Tada gydytojai patarė valgyti kuo daugiau arbūzų. Dabar moteris mano, kad būtent jie padėjo jai pasveikti ir visam gyvenimui tapo skanėstu.
„Seniai atvežtinių arbūzų neperku ir nevalgau, ypač pačių pirmųjų. Juose dėl trąšų būna labai daug chemijos. Pamenu, teta daugiau suvalgė ir apsinuodijo, papuolė į ligoninę“, – pasakoja arbūzų augintoja ir patikina, kad jos augintų galima šlamšti kiek tik širdis geidžia.
Ji perspėja tik nakčiai neprisivalgyti arbūzo, nes teks dažnai lakstyti į tualetą. Jei labai norisi vaisiaus, galima pasigardžiuoti melionu. Jis ne toks vandeningas. Bartkūnuose jie taip pat auga.
Po kiemą lakstančios vištos, antys ir žąsys taip ir taiko prakapoti vaisius. Jei šeimininkė pamiršta uždaryti vartelius, žiūrėk, paukščiai jau braido po arbūzų lauką.
Sodybą saugo net 5 šunys. Kai atvažiavome, kieme mus pasitiko prie būdos pririšti 2 įnirtingai lojantys augintiniai, o dar 3 skalambijo uždaryti name. Podhalės ir bobteilo veislių šunys ir mažas Jorkšyro terjeras išleidžiami į lauką tada, kai nėra svetimų.
Jie irgi neturi nieko prieš arbūzus – pakramsnoja, jei duoda šeimininkė.
Šeimos užsako net po šešis
Šeima prekiauja arbūzais. Ar iš jų verslo galima pragyventi?
Augintoja purto galvą. Kažkiek užsidirbti galima tik iš daigelių. Juos užauginti moteris jau išmoko, nors anksčiau nepavykdavo – tai pasodindavo į per mažą indelį, tai sodindama į dirvą nutraukdavo šakneles.
Kilogramas lietuviško arbūzo kainuoja eurą, būna, kad šeima užsisako net šešis.
„Žmonės patys atvažiuoja į namus arba važiuodama į Panevėžį apsipirkti užsakymus nuvežu. Vyras statybininkas, važinėja po Lietuvą, tai irgi pristato į vietą užsakytus“, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, feisbukas visagalis, iš jo sužinoję apie arbūzų auginimo specialistę žmonės dargi prašo patarimų šių vaisių auginimo klausimais.
Patyrusiai augintojai kartais gamta paima ir iškrečia šunybių. Ir šie metai – ne išimtis.
„Pavasaris buvo šaltas ir lietingas. Daigelius šildžiau šiltnamyje, kad nenušaltų. Paskui saulė kaip užkaitino... Nebelaisčiau arbūzų, nes bijojau, kad neužteks šulinyje vandens“, – sako moteris.
Dar jai teko pavaduoti bites. Jos kažkodėl vengė geltonų arbūzų žiedų.
„Kalbėjau su bitininkais, jie paaiškino, kad bitės turi savo plotus ir ten šeimininkauja. Vadinasi, mano ploto nepasirinko. Tai ką, aš rankelėmis. Apvaisinau dirbtiniu būdu“, – juokiasi pašnekovė.
Arbūzai daug dėmesio nereikalauja, bet kartais nusiplūkusi moteris pagalvoja, ar nebūtų geriau grūdines kultūras auginti. Pasėjai ir lauki rudens.
„Bet man įdomu juos užsiauginti. Čia mano pomėgis. Žmonės klausia, kodėl ne pomidorai, kodėl arbūzai? Pomidorus visi augina. Ar ne?“ – juokiasi V.Rakauskaitė-Žukienė.
Vien pietietiškais vaisiais moteris neapsiriboja, eksperimentuoja kasmet. Šiemet perskaičiusi internete apie kiniškus paulovnijos medžius, tuoj pat susirado ir atsisiuntė sėklų.
„Per metus medžiai užauga apie metrą. Jie tinka biokurui, baldams gaminti. Iš jo net smuikus gamina“, – rodo jau paaugusius plačialapius medžius.
Ką su jais darys, dar nežino.
Pomėgiu užkrėtė teta
V.Rakauskaitę-Žukienę pomėgiu auginti egzotiškus augalus užkrėtė teta.
„Pamenu, vaikystėje nuvažiuodavome pas tetą. Matydavau, kaip suvalgiusi kokį nors vaisių ji kišdavo sėklytę į vazonėlį“, – prisimena.
Panevėžio rajone, Raguvoje, gyvenanti D.Simaškienė nudžiugo išgirdusi iš korespondentės, kad dukterėčia paminėjo būtent ją.
Raguvietė prisiminė, kad mergaitės tėvai dažnai viešėdavo pas ją ir močiutę. Vilma būdavo labai smalsi, vis klausinėdavo, koks čia augalas, kaip jį auginti. Tik paprastos daržovės jos nedominusios.
Moteris džiaugėsi, kad dukterėčia iki šiol mėgsta eksperimentuoti, kaip ir ji pati kadaise.
„Esu užauginusi žemės riešutą. Išaugo medelis su geltonais ir baltais žiedais. Subrandino ankštis. Pernai pasodinau avokadą, augo aukštyn, išleido pailgus lapelius, kol kas vaisiaus nesubrandino. Dar anksčiau ananasą užsiauginau, tik vaisiaus nesulaukiau, gal jam per šalta buvo“, – prisiminė moteris.
Citrinos ir granato vaisių užsiauginti nepavyko, tačiau arbatai pagardinti pakanka nusiskintų augalo lapelių.
Kol kas D.Simaškienė dar nebuvo pas dukterėčią ir neragavo jos arbūzų. Vis negali prisiruošti – anksčiau dirbo pamainomis, be to, nevairuoja automobilio. Bet žada vis tiek kada nors išsirengti į viešnagę.
arbūzaskaimas^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.