Neformaliame susitikime buvo keičiamasi nuomonėmis dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2020 m.
Susitikime dalyvavęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys paragino ne tik galvoti apie ilgametę perspektyvą, bet greitai reaguoti jau dabar, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Atkreipdamas ministrų dėmesį į sparčiai plintančio afrikinio kiaulių maro (AKM) problemą, ministras G.Surplys pabrėžė, kad didžiausias iššūkis tenka valstybėms narėms, kuriose AKM nustatomas kiaulių laikymo vietose, teigiama ŽŪM pranešime.
Šiuo metu ES apribojimai taikomi visiems be išimties komerciniams ūkiams, neatsižvelgiant į juose taikomų biosaugos reikalavimų lygį.
Įvestas zonavimas dar labiau apsunkina kiaulininkystės sektoriaus padėtį, nes sveikos kiaulės, užaugintos III zonoje, negali būti išvežtos į valstybes, neužkrėstas AKM, teigia ŽŪM.
„Ar gali kiaulių augintojai šiandien tikėtis Europos Komisijos priemonių, skirtų padengti kainų skirtumą, kuris susidarė dėl pritaikytų apribojimų įvedant III zoną?“ – klausė ministras.
Dėl pernai užklupusių liūčių, o šiemet Europą kamuojančios sausros G.Surplys pasigedo didesnio ES jautrumo dėl žemdirbių patirtų nuostolių.
„Labai svarbu, kad pakankamas dėmesys būtų skiriamas ūkininkų ekonominei motyvacijai. Tik taip galime turėti efektyvią aplinkai draugišką žemės ūkio politiką“, – kalbant apie didėjančias aplinkosaugos ambicijas sakė ministras G.Surplys.
Ministras taip pat ragino tinkamą dėmesį skirti vietovių su gamtinėmis kliūtimis rėmimui. Jo teigimu, Lietuvoje kaimo gyventojų emigracija, ypač iš nepalankių ūkininkauti vietovių, yra didžiausia tarp ES valstybių.
