Pirmadienį apie tai buvo diskutuota spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo Lietuvos žvėrelių augintojų ir Paukštininkystės asociacijų, Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai.
„Gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų laikymasis yra privalomas įgyvendinant visas ŽŪM koordinuojamas paramos priemones. ŽŪM neremia nė vieno investicinio projekto, kurį įgyvendinus nebūtų užtikrinama gyvūnų gerovė, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neišduoda leidimų vykdyti veiklą“, – aiškino viceministrė Ausma Miškinienė.
Jos teigimu, šiandien nekalbėtume apie gyvūnų gerovę, jeigu dėl jos nekiltų jokių klausimų.
Per metus VMVT gauna apie 1,3 tūkst. pranešimų dėl galimo gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimų. Apie trečdalis jų pasitvirtina.
Tačiau, kaip pabrėžė A. Miškinienė, būtina nepamiršti ne tik gyvūnų teisių, bet ir visos visuomenės, gamintojų ir vartotojų interesų.
„Gyvūnų augintojų veikla svarbi kaimo plėtrai, darbo vietų kūrimui, eksportui, produkcijos pasiūlai, pagaliau – kokybiško maisto tiekimui. Taigi turime ieškoti subalansuotų sprendimų“, – sakė viceministrė.
ŽŪM nuolat stebi gyvūnų gerovės sąlygų patikrinimų rezultatus. Kaip rodo VMVT praėjusių metų veiklos ataskaita, Lietuvoje gyvūnų gerovė palaipsniui gerėja.
Tačiau, viceministrės teigimu, ŽŪM ir toliau tobulins teisės aktų projektus, kad būtų kuo geriau užtikrintos gyvūnų teisės, o tuo pačiu atsižvelgta ir į vartotojų, ir į gamintojų interesus.
VMVT tikrina ne tik gyventojų ar organizacijų pranešimus apie gyvūnų laikymo sąlygas, tačiau ir pati atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus.
Šiuo metu Lietuvoje laikoma apie 1 mln. paukščių (daugiausia vištų), 674 tūkst. galvijų, 590 tūkst. kiaulių, 168 tūkst. avių, apie 130 tūkst. triušių, daugiau kaip 420 tūkst. kailinių žvėrelių.
Vidutiniškai per metus vienas lietuvis suvartoja apie 88 kg mėsos – maždaug 50 kg kiaulienos, apie 29 kg paukštienos, apie 5 kg jautienos, taip pat 220 kiaušinių.
