NŽT tikrinimų imtųsi kilus įtarimams arba esant duomenų, kad sklypo pirkėjas pažeidė dirbamos žemės įsigijimo taisykles.
Nustačiusi pažeidimą, NŽT asmeniui turėtų pasiūlyti per 3 mėnesius parduoti valstybei viršijančią reikalavimus žemės dalį.
Jei žemės savininkas nesutiktų su tokiu pasiūlymu, NŽT turėtų teikti ieškinį teismui dėl šios žemės perdavimo valstybės nuosavybei.
Seimas ketvirtadienį ėmėsi svarstyti šias pataisas: 56 Seimo nariai balsavo už, du buvo prieš, o 17 susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys lapkričio pabaigoje.
NŽT nuo šių metų sausio išduoda šalies gyventojams sutikimus jiems įsigyti dirbamos žemės. Pirkėjai notarui turi deklaruoti, kad jie perka žemę nepažeisdami įstatymo, bet NŽT to patikrinti negali.
Žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio teigimu, pataisomis siekiama stiprinti dirbamos žemės įsigijimų kontrolę.
Jis pabrėžė, kad tie sklypai, kurie yra įsigyti anksčiau, pagal kitus galiojusius įstatymus, liks pirkėjo nuosavybėje.
Liberalas Simonas Gentvilas piktinosi, kad neteisėtai įsigytą žemę siūloma nacionalizuoti, o ne grąžinti buvusiam savininkui ar parduoti aukcione.
Jis abejojo, ar bus įmanoma patikrinti užsienyje registruotas ar akcijų biržoje esančias dirbamą žemę valdančias įmones. Politikas mano, kad tokie patikrinimai gali pakoreguoti ir investuotojų į Lietuvą planus.
„Po tokių kontrolės mechanizmų įdiegimo bus pažeidžiamos Lietuvos investicinės sąlygos“, – tikino S. Gentvilas.
Parlamentaras taip pat akcentavo, kad pataisos supriešins žemės savininkus – tuos, kurie žemės prisipirko iki 500 ha ribojimo įsigaliojimo, ir tuos, kurie to padaryti nebespėjo.
„Kai kam buvo leista labai daug įsigyti, kai kas inicijavo referendumus dėl žemės įsigijimo apribojimų ir taip sumažino sau konkurentų skaičių. O dabar tuos konkurentus dar pakontroliuosime, o tie didieji latifundininkai, kurie turi didelius žemės sklypus, jie turės konkurencinį pranašumą“, – aiškino liberalas.
Konservatorius Andrius Kubilius pasiūlė apmokestinti įstatyme nustatyta viršytą žemės kiekį.
Ekonomikos komiteto nariui Jurgiui Razmai užkliuvo tai, kad pataisomis valstybei siūloma išsipirkti perteklinę žemę iš tų ūkininkų, kurie nutars auginti mažiau gyvulių, nes gyvylininkystę plėtojantiems žemdirbiams įstatymas iki dabar leidžia įsigyti daugiau negu 500 ha dirbamos žemės.
„Su šiuo projektu dar giliau klimpstame į nesąmonę, susijusią su tuo, kad esame suteikę privilegiją žemės daugiau įsigyti gyvulių augintojams, nes dabar siūloma, kad valstybės turės nupirkti jų žemę, jeigu jų gyvulių sumažėja. Ir ne bet kaip, ne komercine kaina, o didesne negu yra rinkoje, jeigu tie ūkininkai tada brangiau žemę pirko“, – svarstė parlamentaras.
„Už kiek tada valstybė tą žemę beparduos? Jeigu pasidaro tos žemės per daug, tegu tas ūkininkas ją parduoda kaip nori, ko čia valstybei kištis?“– piktinosi J. Razma.
Ministro G.Surplio teigimu, šiemet NŽT yra gavusi 9 tūkst. prašymų leisti įsigyti dirbamos žemės.
23 atvejais leidimus atsisakyta išduoti, nes būtų viršytas leidžiamas turėti žemės kiekis.
