Kita ranka bus dar dosnesnė – verslui kaime susikurti bus atseikėjama po 40 tūkst. eurų. Tik šiuo atveju verslo plano prireiks.
Leis net suklysti
„Tai visiškai naujas sumanymas – skatinti alternatyvią veiklą kaime. Išbandysime tai netrukus. Paraiškoms teikti laikas bus skelbiamas lapkričio antroje pusėje.
Laukiama maždaug šimto tokių paraiškų.
Verslo plano šiuo atveju nereikės. Tiesiog bus skiriama 16 tūkst. eurų darbo vietai susikurti kaime ir bus vertinamas pats rezultatas. Nežiūrėsime, kam bus išleisti tie pinigai – nereikės pagrįsti, kodėl pirko žmogus vienokias ar kitokias lentas ar būtent tokią, o ne kitkią kepimo krosnį. Net neprašysime sąskaitų už tuos pirkinius.
Svarbiausias reikalavimas – trejus metus išlaikyti kaime darbo vietą“, – sakė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Būgštauja, kad išlaidaus
Žemės ūkio ministerija tokius žmones jau dabar vadina „kaimo startuoliais“. Užtat klausantieji tokios informacijos netrunka susižvalgyti vieni su kitais.
„Juk pragers“, – sako vieni. „Pravalgys“, – patikina kiti.
„Pažiūrėsim, kokie bus rezultatai“, – atitaria ministras.
Jo nuomone, jei iš 100 žmonių pasiseks nors trečdaliui ir taip atsiras sėkmingų verslų kaime, tai bus sėkmė.
„Reikia leisti žmonėms ir pabandyti, ir suklysti. Užtat pradžiai ir skiriama santykinai nedaug pinigų“, – sakė G.Surplys.
Šiame procese dalyvaus ir „Versli Lietuva“ – konsultuos paramos gavėjus.
Šiaip jau tie 16 tūkst. eurų, skiriamų trejiems metams, nėra protu nesuvokiami pinigai. Jei žmogus gyventų sakingai, neišlaidaudamas ir pamažu dirbdamas, mėnesiui jam tektų apie 444 eurus paramos lėšų.
Dar viena pinigų dozė
Dar viena pinigų šūsnis, skirta pradinėms investicijoms kaime – 3,4 mln. eurų – bus pradėta dalinti lapkričio pradžioje.
Tam numatyta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“.
Vienam projektui – verslo planui įgyvendinti – bus skiriama iki 40 tūkst. eurų, o finansuojama bus iki 100 proc. visų tinkamų išlaidų, pavyzdžiui, tenkančios stationiams statyti, rekonstruoti ar kapitaliniam jų remontui, naujai technikai arba įrangai įsigijyti, verslo infrastruktūrai sukurti.
Pinigais siekiama paakinti žmones, kad jie kurtų mažas įmones, o kartu ir darbo vietas.
Nebeliks priešpriešos
Šioje KPP priemonėje, palyginti su 2017-aisiais, taip pat yra pokyčių – viskas supaprastinama kiek tik įmanoma, kad tik kaimo žmonės nepabijotų ištiesti rankos link investicijoms skirtų pinigų.
Pasak G.Surplio, verslo planas sutrumpėjo tris kartus, paraiškos forma – du kartus, nebeliko ir vadinamojo susietumo.
Mat iki šiol nebuvo teikiama paramos investicijoms į atsietą nuo žemės ūkio veiklos verslą, jei kuris nors iš sutuoktinių ūkininkauja ir pasinaudojo kokia nors parama.
„Tokios nuostatos nebeliko. Jei vienas iš šeimos narių ūkininkauja, kitas galės užsiimti verslu, pavyzdžiui, atsidaryti kirpyklą ar kepyklą“, – aiškino ministras.
Taigi KPP lėšomis bus remiama mažmeninė prekyba, konsultavimas buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais, taip pat stovyklaviečių įkūrimas ir veikla.
Pirmumo balai – ir moterims
Štai kaip surikiuoti pirmumo balai, kurie bus skiriami vertinant projektus.
Pirmumo balai projektui teikiami:
jeigu įsipareigojama sukurti ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyti daugiau negu 1 darbo vietą;
jeigu projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje;
jeigu pareiškėjas yra neseniai (1 m. iki paraiškos pateikimo) iš emigracijos grįžęs asmuo;
jeigu pareiškėjas arba jo sutuoktinis yra gavęs subsidiją būstui kaimo vietovėje įsigyti pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą;
jeigu pareiškėjas ilgiau negu 1 metus yra registruotas kaimo vietovėje;
jeigu pareiškėjas yra iki 40 m. arba vyresnis negu 54 m.;
jeigu pareiškėja – moteris.
