Tokį nutarimo projektą įregistravę parlamentarai siūlo pavesti tyrimą atlikti Seimo Kaimo reikalų komitetui.
Jeigu Seimas pritartų, toks tyrimas užtruktų apie metus, nes siūloma tyrimą atlikti bei išvadą pateikti Seimui iki 2019 m. spalio 1 d.
Tarp tyrimą inicijuojančių parlamentarų yra „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo nariai Bronius Markauskas, Arvydas Nekrošius, Andriejus Stančikas, Agnė Širinskienė, Vytautas Bakas, Viktoras Rinkevičius, Stasys Jakeliūnas ir kiti.
Tyrimą inicijuojantys Seimo nariai siūlo pavesti komitetui surinkti duomenis, ištirti ir įvertinti teisės aktų, kuriais įteisintas ir reguliuotas žemės perkėlimas, parengimo ir priėmimo aplinkybes bei ištirti ir įvertinti, ar politikai, dalyvavę žemės perkėlimo galimybės įteisinime bei jų artimieji giminaičiai vėliau patys nepasinaudojo žemės perkėlimo galimybe.
Jeigu minėtomis galimybėmis buvo pasinaudota – siūloma nustatyti, kokius žemės plotus minėtieji asmenys valdo dėl to, kad buvo priimti atitinkami įstatymai.
Siūloma ištirti ir įvertinti, kaip kito žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimas 1991-2016 metais, inter alia įvertinant šio reguliavimo pokyčių skaidrumą.
Jei būtų nustatyta, kad priimtus sprendimus dėl reguliavimo pokyčių lėmė galimai neskaidrios aplinkybės, siūloma nustatyti atsakingus asmenis, kreiptis į kompetentingas institucijas ir siūlyti Vyriausybei parengti teisės aktus, šalinančius nustatytus reguliavimo trūkumus.
Kaimo reikalų komitetui siūloma ištirti ir įvertinti, ar 1991-2016 metais priimti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimo sprendimai nesukūrė prielaidų atskirų rinkos dalyvių vyraujančiai padėčiai atsirasti.
Jeigu paaiškėtų, kad tokios prielaidos buvo, siūloma nustatyti atsakingus asmenis ir siūlyti Vyriausybei parengti teisės aktus, šalinančius nustatytus reguliavimo trūkumus.
Jei Seimas pritartų, būtų nustatyta, ar šiuo metu galiojanti institucinė sąranga, kuri turėtų užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo laikymąsi yra skaidri, tinkama ir efektyvi.
Tyrimo objektu būtų ir Europos Sąjungos fondų paramos žemės ūkio sektoriui skirstymo skaidrumas 1991-2016 metais, be kita ko, įvertinant paramos skyrimo aplinkybes cukrinių runkelių auginimui, žuvininkystės sektoriui ir žemės ūkio technikai ar kitai technikai, naudotinai ūkininko ūkyje, įsigyti.
Siūloma išanalizuoti Europos Sąjungos valstybių patirtį skaidrinant žemės ūkio sektorių, užtikrinant skaidrų žemės ūkio sektoriaus institucinės sąrangos funkcionavimą ir pateikti pasiūlymus, kurie gerąją Europos Sąjungos valstybių narių patirtį perkeltų į nacionalinius teisės aktus.
Planuojama ištirti ir įvertinti, kurie 1991-2016 metais priimti politiniai sprendimai lėmė žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų padėtį.
„Jei būtų nustatyta, kad priimtais politiniais sprendimais žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų padėtis buvo apsunkinta, nustatyti už tai atsakingus asmenis, kartu įvertinant jų priimtus sprendimus skaidrumo aspektu,“- sakoma nutarimo projekte.
Komitetui siūloma ištirti ir įvertinti 1991-2016 metais įvykusius trąšų, žemės ūkyje auginamų augalų sėklų rinkos reguliavimo pokyčius, kartu įvertinant šių rinkų reguliavimą skaidrumo aspektu.
Planuojama ištirti ir įvertinti 1991-2016 metais vykdytą žemės ūkio mokslo ir inovacijų politiką, be kita ko įvertinant jos atitikimą Lietuvos žemės ūkio poreikiams.
Kaip pastebi ELTA, tai jau ne pirmas siūlymas tirti padėtį žemės ūkyje. Seimo opozicija siūlė ištirti stambiųjų žemvaldžių ir su jais susijusio verslo dominavimą. Taip pat buvo siūloma pateikti priemones, kurių įgyvendinimas leistų ateityje užtikrinti, kad ūkiai neviršytų nustatytos 500 ha žemės ūkio paskirties žemės ribos.
Šią Seimui pateiktą iniciatyvą svarstė Kaimo reikalų, Teisės ir teisėtvarkos komitetai, tačiau jai nepritarė. Šių metų gegužės 15 d. Seimas apsisprendė nesiimti parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkyje.
Parlamentarai pritarė Ekonomikos komiteto siūlymui atmesti utarimo projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, „atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas dėl nutarimo projekte vartojamų formuluočių netikslumo, neaiškumo, dviprasmiškumo; taip pat į tai, jog didžioji dalis Seimo nutarimo projekte keliamų klausimų jau yra išspręsti iki šiol priimtais teisės aktų pakeitimais arba bus išspręsti teisėsaugos institucijų pareigūnams baigus pradėtus tyrimus“.
Tačiau Seimo opozicija nenuleido rankų. Gegužės 15 d. Seime susikūrė įvairioms frakcijoms atstovaujanti laikinoji Seimo narių grupė, kuri nutarė tirti „ekonominės galios koncentraciją žemės ūkyje“.
Laikinosios grupės pirmininkas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.
Laikinosios grupės sudarymas – tai buvo opozicijos atsakas į Seimo sprendimą netirti padėties žemės ūkyje.
