Kaimo reikalų komitetas siūlo Seimui netirti padėties žemės ūkyje

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo Seimui netirti situacijos žemės ūkyje 1991-2016 metais, nors tokio tyrimo siekė 36 „valstiečių“ frakcijos nariai.

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo Seimui netirti situacijos žemės ūkyje 1991-2016 metais, nors tokio tyrimo siekė 36 „valstiečių“ frakcijos nariai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo Seimui netirti situacijos žemės ūkyje 1991-2016 metais, nors tokio tyrimo siekė 36 „valstiečių“ frakcijos nariai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2018-11-14 12:34, atnaujinta 2018-11-14 12:38

Komiteto nuomone, nei jis, nei sudaryta laikinoji komisija iš visų frakcijų atstovų, neturėtų imtis tyrimo. Už tai, kad tyrimą atliktų komisija, balsavo vienas komiteto narys, prieš – keturi, susilaikė vienas.

Komiteto spendimą dar svarstys ir dėl jo balsuos Seimas. Jei komiteto išvadai Seimas nepritartų, ji gali skirti kitą komitetą.

„Situacija žemės ūkyje nėra gera ir dėl įvairių priežasčių (...), todėl būtų gerai išsiaiškinti tą situaciją“, – komiteto posėdyje teigė „valstietis“ Bronius Markauskas.

Socialdemokratas Algimantas Salamakinas pasiūlė į tyrimą įtraukti aplinkybes, kaip nuo 1989 metų buvo kuriami ūkininkų ūkiai. Pasak jo, tai taip pat turėjo įtakos šalies žemės ūkio plėtrai.

Konservatorius Kazys Starkevičius būsimą tyrimą pavadino „politine archeologija“, tačiau pripažino, kad Seimas priimdamas tam tikrus sprendimus padarė klaidų, leidęs žemę kilnoti ir ją parduoti juridiniams asmenims, taip pat atsainiai pažvelgęs į tai, kokie asmenys būtų laikomi susijusiais, perkant žemę.

Liberalas Juozas Baublys prie klaidų priskyrė ir tai, kad per ilgai užsitęsė žemės grąžinimo procesas.

Tuo tarpu socialdarbiečių frakcijos narys Petras Čimbaras tikino, kad parlamentarai padarys dar didesnę klaidą, jeigu pradės tirti situaciją žemės ūkyje ir įsivels „į kelių vaikinų ginčą“.

Situacijos žemės ūkyje tyrimo organizatoriai siūlo analizuoti, kaip vyko žemės perkėlimas ir žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimas. Taip pat norima įvertinti Europos Sąjungos fondų paramos žemės ūkio sektoriui skirstymo skaidrumą per 25 nepriklausomybės metus iki „valstiečiams“ ateinant į valdžią.

Turėtų būti tiriami ir trąšų, žemės ūkyje auginamų augalų sėklų rinkos reguliavimo pokyčiai, žemės ūkio mokslo ir inovacijų politika.

Seimo valdantieji pavasarį jau atmetė opozicijos siūlymą atlikti parlamentinį tyrimą dėl žemės ūkio reikalų – opozicija tuomet kėlė klausimus dėl dirbamos žemės įsigijimų, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų. Ši tyrimo iniciatyva kilo po pranešimų apie valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ veiklą ir naudojimąsi politiko šeimos narių oficialiai valdoma žeme.

Grupė Seimo narių iš opozicijos savarankiškai jau nagrinėja koncentracijos žemės ūkyje problemas – apklausė pirmuosius liudytojus, o tyrimą planuoja baigti iki metų pabaigos. Visuomeniniais pagrindais dirbančios laikinosios darbo grupės vadovas yra konservatorius Jurgis Razma.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: LB komentarai apie ekonomikos raidą ir naujausias prognozes