Atsižvelgiant į naują Europos Sąjungos maisto kontrolės reglamentą, įsigaliosiantį 2019 metų gruodį, ŽŪM parengė Maisto įstatymo pataisas – jomis siūloma tarnybai leisti atlikti kontrolinius pirkimus.
Pasak tarnybos Maisto skyriaus patarėjos Onos Keblienės, slapti pirkimai galėtų vykti bet kurioje prekybos vietoje.
„Neatskleidus tapatybės, žiūrėtume, kokią prekę pateiktų, kas per subjektas. Pirkimas galėtų būti nuo turgavietės iki maisto prekių pardavimo internete, – BNS pirmadienį sakė O.Keblienė. – Tikslai galėtų būti labai platūs – maisto sauga, kokybė, atsekamumas arba tiesiog maisto tvarkymo subjektas, ar turi leidimą šiai veiklai.“
Pataisomis taip pat ketinama didinti baudas, kai maistas ar jo pakuotės yra nesaugios. Šiuo metu už pažeidimus skiriamą baudą – 144–1448 eurų – ketinama didinti iki 300–3000 eurų.
Numatoma bausti ir asmenis, gaminančius arba patiekusius rinkai suklastotą maistą – jiems būtų skiriama 3–14 tūkst. eurų bauda.
Kaip teigia ŽŪM, taip būtų geriau užtikrinama vartotojų teisė į saugų ir kokybišką maistą, sumažėtų administracinė našta verslui, pagerėtų kriminogeninė situacija, sumažėtų korupcijos lygis.
Vyriausybei siekiant mažinti maisto kainas bei skatinti konkurenciją mažmeninėje maisto prekybos rinkoje, Teisingumo ministerija praėjusią savaitę pasiūlė didinti Vartotojų teisų apsaugos tarnybos įgaliojimus – ji turėtų atlikti slaptus pirkimus, kurie padėtų tikrinti informaciją apie vartotojų klaidinimą, nuolaidų taikymą, produktų saugumą.
