Pasak „Lietuvos geležinkelių“ projektų parengimo skyriaus vyriausios specialistės Kristinos Račkauskaitės, kvietimai registruotais laiškais jau išsiųsti didžiajai daliai Kauno, Jonavos, Kėdainių, Pasvalio ir Panevėžio rajonų sklypų savininkų bei naudotojų.
„Iki metų pabaigos visi 1200 privačių žemės sklypų savininkų ir naudotojų turėtų gauti pranešimus pasirašyti aktus, o sklypus planuojama baigti išpirkti 2019 metų pradžioje“, – sakė K.Račkauskaitė.
Jos teigimu, nors procesas sudėtingas ir jam prireikė koordinuoto įvairių institucijų bendradarbiavimo, jis vyksta sklandžiai – didesnė dalis jau pasirašė aktus.
Tačiau specialistė pripažįsta – yra ir nesutinkančių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams.
Nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, savininkams, per kurių nuosavybę suprojektuota „Rail Baltica“ linija, siūlomos žemių išpirkimo kainos atitinka, o kai kuriais atvejais viršija rinkos vertę.
„Pasiūlytos kainos – objektyvios, o kai kuriais atvejais netgi dosnios“, – sako „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ vertinimo skyriaus vadovas Augustas Jagusinskis.
Pasak jo, Kauno rajone žemės ūkio paskirties žemė pastaruoju metu buvo parduodama už 4400-7800 Eur/ha, tuo tarpu už „Rail Baltica“ poreikiams išperkamą žemę Kauno rajone kainos vidurkis yra kur kas aukštesnis.
Žemės sklypų, per kuriuos bus tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis, nepriklausomą turto vertinimą atliko „Inreal Capital vertinimas“ ir Registrų centro Šiaulių filialas.
Kituose rajonuose už žemę siūloma kaina taip pat atitinka ar net kiek viršija vidurkį tarp aukščiausios ir žemiausios oficialiuose sandoriuose fiksuotos kainos.
Pasak A.Jagusinskio, Pasvalio rajone, kur žemė derlingiausia ir brangiausia, pastarųjų sandorių kainos svyravo nuo 5500 iki 8500 Eur/ha.
Nepriklausomų ekspertų nustatytas kainos vidurkis šiame rajone, mokamas už „Rail Baltica“ išperkamą žemę, siekia apie 7600 Eur/ha.
Panaši kainos tendencija matoma ir kituose rajonuose. Panevėžio rajone nepriklausomų ekspertų nustatytas vidurkis „Rail Baltica“ linijoje siekia 4885 Eur/ha, kai žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandoriai buvo sudaromi mokant 3500-5500 Eur/ha.
Atitinkamai Jonavos raj. siūloma 3984 Eur/ha (sandoriai sudaryti už 2500-4500 Eur/ha), o Kėdainių raj. – 3870 Eur/ha (3500-5500 Eur/ha).
„Rail Baltica“ yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.
Pasak advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic“ vadovaujančio partnerio Valdo Vyšniausko, žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindai, sąlygos ir tvarka, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, yra reglamentuota specialiu įstatymu.
„Pagal įstatymą, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę, atlikus kiekvienos paimamos sklypo dalies individualų turto vertinimą“, – teigia V.Vyšniauskas.
Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
Jeigu per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą įteikimo žemės savininkas ar kitas naudotojas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašo, projektą įgyvendinanti institucija privalo kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, o akte nurodyta suma pervedama į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.
Pasak V.Vyšniausko, ginčo atveju žemės savininkas turi galimybę ne tik kelti klausimą dėl paties žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo, bet ir dėl jam priklausančio atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
„Tačiau reikia įvertinti, kad teismas gali nustatyti ne tik didesnį, tačiau ir mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Tokiu atveju pervesto atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama“, – pažymi V.Vyšniauskas.
