Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai rodo, kad sveikata daugiausia priklauso nuo gyvensenos ir mitybos.
„Ekologiški produktai pagaminami nenaudojant cheminiu būdu sukurtų trąšų, augalų apsaugos produktų, genetiškai modifikuotų augalų. Toks gamybos būdas leidžia pateikti vartotojui priimtiniausią organizmui maisto produktą, kuriame nėra pesticidų, herbicidų ar kitokių nenatūralios kilmės likučių“, – sako žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.
Be to, ekologiniuose ūkiuose gyvūnai auginami taikant aukštus gyvūnų gerovės reikalavimus. Augalų ir gyvulių veislės atrenkamos atsparios ligoms ir prisitaikiusios gyventi vietos sąlygomis.
Ekologiški produktai laikomi vertingesniais, nes skiriasi ekologiško ir neekologiško produkto maistingumas. Maisto technologų teigimu, ekologiškame ir neekologiškame maiste baltymų bei riebalų kiekis, tikėtina, bus panašus, tačiau skirsis baltymų sudėtis, nes, tarkime, gyvulys ganėsi pievoje. O, pavyzdžiui, ekologiškose daržovėse bus daugiau biologiškai aktyvių medžiagų nei neekologiškose.
„Ugdant ateities vartotoją ypač svarbu apie maitinimosi ekologiškais produktais privalumus supažindinti jau nuo darželio. Kaip rodo kitų šalių patirtis, taikant šią praktiką dažnai vaikai tampa savo tėvų mokytojais ir padeda keisti nusistovėjusias šeimos maitinimosi tradicijas. Dėl tokio proceso besiplečiantis ekologiškų produktų vartotojų ratas sukelia stimulą ūkininkams gaminti ekologiškus produktus“, – kalba A.Miškinienė.
Valgo daržoves ir ekologišką jautieną
Dviejų Ukmergės darželių vaikai jau nuo pirmųjų šių mokslo metų dienų kasdien gauna šviežius ir ekologiškus pusryčius, pietus ir vakarienę.
Kol kas tai bandomasis projektas. Jeigu jis pasiteisins, geroji praktika bus taikoma ir kitose Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
„Mūsų darželis dalyvauja šiame projekte, nes mūsų įstaigoje jau ir anksčiau daug dėmesio buvo skiriama kuriant kokybišką valgiaraštį“, – pasakoja eksperimente dalyvaujančio Ukmergės darželio „Žiogelis“ direktorė Birutė Jucevičienė.
Šioje ugdymo įstaigoje ilgą laiką buvo stebima, ką mėgsta ir ką valgo vaikai, tariamasi su tėvais. Po ilgų konsultacijų nuspręsta gaminti tradicinius patiekalus, tačiau iš ekologiškų produktų.
Taip pat paisoma tausojimo rekomendacijų ir naudojama mažiau cukraus, druskos, riebalų, daugiau daržovių ir visagrūdžių miltų produktų.
Dėl šių pastangų darželio valgiaraštyje šiandien daugiau nei 80 proc. produktų yra ekologiški. Jie tiekiami iš Lietuvos ekologinių ūkių.
Direktorė pasakoja, kad 20 proc. neekologiško maisto yra tokie produktai kaip žuvis, grietinėlė ar kefyras. Taip pat ne sezono metu perkami neekologiški pomidorai ar agurkai.
„Vaikai visus metus valgo ekologiškas kriaušes ir obuolius, neperkame citrusinių vaisių. Dar neprasidėjus projektui jau buvome atsisakę kiaulienos, o dabar ruošiame ekologišką jautieną. Vaikai dar valgo ir vištieną, kalakutieną“, – vardija B.Jucevičienė.
Ekologiška produkcija pabrangino vaikų maitinimą. „Vaikų nuo 4 metų įprastas dienos valgiaraštis kainuoja apie 1,94 euro, o ekologiškas – 4,20“, – sako direktorė.
Kol vyksta projektas, darželinukų tėvai moka seną įprastinę vaikų maitinimo kainą, o piniginio skirtumo kompensavimo klausimus sprendžia Ukmergės rajono savivaldybė ir Žemės ūkio ministerija.
„Pagal dabartines kainas Lietuvoje, mūsų meniu tikrai nėra brangus“, – mano direktorė. Pavyzdžiui, net neekologiškų pusryčių, pietų ir vakarienės kompleksas, kur daugiau kiaulienos nei jautienos, pradinukui sostinėje gali kainuoti apie 4–5 eurus.
Be to, nors ekologinis maitinimas iš vietinių ūkininkų produktų kainuoja daugiau, šie pinigai lieka Lietuvoje. O perkant įprastą maistą dalis pinigų už jį iškeliauja produktų gamintojams į Ispaniją, Olandiją, Lenkiją.
Paneigė mitus dėl viešųjų pirkimų
Ekologiškus maisto produktus auginantys ir gaminantys ūkininkai šioje darželių projekto iniciatyvoje mato prasmę ir mielai joje dalyvauja, įsitikinusi Ukmergės rajono savivaldybės vicemerė Klavdija Stepanova.
„Dar prieš metus savivaldybėje kalbėjome su ekologiškai ūkininkaujančiais ūkininkais, kodėl vietine produkcija negalėtų būti maitinami mūsų vaikai, – prisimena K.Stepanova. – Ir štai jau šį pavasarį kartu su Žemės ūkio ministerija ir darželiais šį projektą pavyko suorganizuoti.“
Ukmergiškių patirtis paneigia mitą, kad vietos ūkininkai negali aprūpinti darželių, mokyklų ar ligoninių maistu, nes nepajėgia ir to neleidžia Viešųjų pirkimų įstatymas.
„Maitinimo organizavimas mokyklose, ligoninėse sietinas su viešaisiais pirkimais. Dėl įvairių priežasčių viešojo pirkimo organizatorius, šiuo atveju daugiausia savivaldybės, nusprendžia nekelti ekologiško maisto kokybės kriterijaus į pirkimo sąlygas. Natūralu, kad tokiu atveju laimi neekologišku būdu pagaminti produktai, kurie yra pigesni“, – kalba A.Miškinienė.
Minėtos priežastys apsunkina ekologiškų lietuviškų maisto produktų kelią į darželius, mokyklas ar ligonines. Tačiau Ukmergės atvejis rodo, kad norint šios kliūtys yra įveikiamos.
Tikisi projekto tęstinumo
„Pripažinkime faktą, kad vis didesnė dalis darželių domisi ekologiniu maitinimu. Šiuo metu dalis darželių su keletu ekologiškų produktų, kiti – didesniais kiekiais pagal galimybes integruoja ekologiškus produktus į vaikų darželių maitinimo racioną.
Ukmergės atveju sėkmės receptas yra vietos ūkininkų, gaminančių ekologiškus produktus, aktyvumas ir savivaldybės administracijos ekologiško vaikų maitinimo svarbos supratimas“, – įsitikinusi A.Miškinienė.
„Esant norui tikrai įmanoma organizuoti vaikams ekologinį maitinimą. Pasitaikančios kliūtys ir problemos yra išsprendžiamos. Žinoma, turi būti bendradarbiavimas su tėvais, savivaldybe ir ūkininkais“, – įsitikinusi B.Jucevičienė.
Pasiteisinus ekologinio maitinimo bandomajam projektui dviejuose Ukmergės darželiuose geroji patirtis galės būti perduota ir kitoms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms visoje Lietuvoje.
