Nebuvo paršelių
Per parodą vyko ir aukcionai, kurių metu ūkininkai arenoje tramdė augintinius – veislinius bulius. Kiti gyrė savo ožius ar avinus.
Taigi jų rankose liko ir gausybė kontaktų – tų žmonių, kurie į parodą buvo suvažiavę apsidairyti, kaip gi atrodo galvijai bei kiti naminiai gyvūnai, karta iš kartos perduodantys nepriekaištingas veislės savybes.
Tačiau šiųmetė „Žalioji savaitė“ buvo kitokia, – nė viename garde nekriuksėjo kiaulės. Afrikinis kiaulių maras, sėjamas šernų, įvarė baimės jau ir Vakarų Europoje. Ūkininkai, kasmet atsiveždavę juodmargius paršelius, šįkart susivežė juos... pliušinius.
Technikos pavilijone – tas pats: paršeliams auginti skirtus gardus eksponuojantys jų gamintojai šiemet į juos buvo uždarę kriukselius iš plastiko.
Lietuviai turi visko
Lietuvos ūkininkai augina tokių pačių veislių mėsinius ar pieninius galvijus kaip ir vokiečiai, prancūzai ar olandai. Ko gero, nėra tokios galvijų veislės, kuri nerupšnotų šieno ir mūsų šalies fermose.
Pavyzdžiui, iš limuzinų tėvynės – Prancūzijos šios veislės mėsinių galvijų yra atsigabenęs ūkininkas bei veterinarijos gydytojas Artūras Rutkauskas.
„Užsikrėčiau“, – lrytas.lt yra sakęs A.Rutkauskas. – Juos augina telšiškis ūkininkas Antanas Šukys. Tad šie gyvuliai – lyg „užkrečiama liga“, kurios neįmanoma atsikratyti“.
Jis limuzinus maždaug prieš ketverius metus ėmėsi auginti ne skerdimui, bet tolimesniam veisimui – parduoda juos kitiems ūkininkams. Dažniausi pirkėjai yra latviai.
A.Rytkauskas yra sakęs, kad iki metų ūgtelėjusio buliuko kaina sukasi apie 3840 eurų, 7-8 mėnesių amžiaus telyčaitės kainuoja apie 1000 eurų, o jei parduodamos jos veršingos, tai kaina pasiekia ir 3000 eurų.
Šis tas apie kainas
Veisliniai gyvuliai apskritai yra brangūs. 300 eurų, ko gero, mažiausia kaina, kokia Lietuvoje mokama už veislinį aviną.
Veisliniai jaučiai jų gimtinėje – Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Škotijoje – 10-40 kartų brangesni už „avinaičius“. Nes yra tokių vadinamųjų bulių-reproduktorių, kurie kainuoja apie 12 tūkst. eurų ir dar daugiau.
Lietuviai taip pat yra įgiję solidžios veislininkystės patirties. Grynaveislių galvijų ir mišrūnų bandos didėja.
Šiųmetės statistikos dar nėra. O štai 2018 metų pradžioje ūkiuose buvo laikoma daugiau nei 177 tūkst. mėsinių galvijų ir jų mišrūnų. Iš jų grynaveislių – daugiau nei 41 tūkst., likusi dalis – mėsinių galvijų veislių ir mėsinių pieninių veislių mišrūnai.
2011-aisiais grynaveislių galvijų ūkininkų tvartuose temūkė 11,7 tūkst., mišrūnų – 80,5 tūkst.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras suskaičiavo, kad 2018-ųjų sausio pradžioje Lietuvoje buvo registruota 41 539 mėsinių veislės galvijai bei 135 724 mišrūnai.
Bene labiausiai lietuvių pamėgti yra Aubrakai, Angusai, Limuzinai, Šarolė, Symentalų veislės galvijai. Tačiau mūsų ūkininkai trokšta ir egzotikos, tad savo bandose turi ir po vieną kitą Wagyu, Salers ar kitų retų veislių gyvulį.
Belgų mėlynieji, galovėjai, herefordai, simantalų mėsiniai, šarthormai. Tai taip pat veislės tų gyvūnų, kurių bandas pamažu plečia mūsų šalies ūkininkai.
„Mano ūkis“ yra rašęs, kad prieš metus Lietuvoje pradėta auginti dar viena mėsinių galvijų veislė – deksteriai. Iš Vokietijos keturias telyčias ir buliuką tuo metu įsigijo Marijampolės rajono ūkininkė, o dvi veršingas karves su britiškais kilmės dokumentais ir dvi telyčias iš Estijos atsivežė Kauno rajono ūkio savininkas.
Iš Airijos kilę deksteriai yra mažiausia britiška veislė. Veislės aprašyme teigiama, kad deksterių karvė vidutiniškai sveria 300-350 kg ir yra nuo 92 iki 107 cm ūgio.
Iš Italijos ūkininkai yra atsivežę didžiausios mėsinių galvijų veislės atstovų – kianų, turi įsigiję egzotinių iš Afrikos kilusių vatusų (watusi).
