„Rėmimas turi būti orientuotas į rezultatus. Jeigu žiūrime į jaunų ūkininkų rėmimo programą, mes matome, kad skiriame daug pinigų, tačiau poveikis yra artimas nuliui. Programos nepakankamai efektyvios, skirstome lėšas, nežiūrėdami į rezultatus“, – antradienį sakė K. H. Lehne.
Jo teigimu, ES daugiametės finansinės perspektyvos struktūra yra nepakankamai lanksti, ir dėl to krizės atveju trūksta lėšų.
„Turi būti daugiau lankstumo daugiametėje finansinėje perspektyvoje. Ji 75-80 proc. paremta valstybių įmokomis ir sektoriais: žemės ūkiu, regionais ir pan. Jei yra krizė ar problema, ES neturi pinigų, nes struktūroje nepakanka lankstumo“, – kalbėjo K. H. Lehne.
ELTA primena, kad Lietuvos žemdirbiai siekia, jog jų gaunamos tiesioginės išmokos susilygintų su tomis, kurias gauna Vakarų Europos ūkininkai.
Naujuoju 2021-2027 metų laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai iš viso numatoma skirti apie 5,2 proc. mažiau nei 2014-2020 metų laikotarpiu.
Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR), išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, o 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, kas sudarytų 79 proc. ES vidurkio. Lietuva su 2020 metais planuojamu 196 eurų vidurkiu yra trečia nuo galo – po Estijos ir Latvijos, o didžiausias išmokas gauna Olandija (vidutiniškai 403 eurus).
Dėl šių planų ŽŪM Briuselyje praėjusiais metais inicijavo dvi protesto akcijas.
