Turint galvoje, kad medžiai auga dešimtmečius, per ilgą laiką susidarytų visai padori suma.
Tokį mokestį Aplinkos ministerija ketina taikyti tik privačių miškų savininkams, tiesa, ne visiems, nes nuo jo bus atleisti mažiau nei hektarą valdantys asmenys, taip pat tie, kurių miškai yra saugomose teritorijose.
Skaičiuojama, kad gali būti apmokestinta maždaug pusė milijono hektarų (iš viso privatiems savininkams priklauso apie 900 tūkst. ha).
Mokestis siektų 5 proc. nuosavybės teise valdomo miško galimų pajamų iš vieno hektaro.
Nemažai miško savininkų pasipiktino, kad dėl tokios tvarkos jie tiesiog būtų priversti kirsti medžius ir verčiau susimokėti vienkartinį 5 proc. mokestį už parduotą medieną, nei atsiskaitinėti su valstybe kasmet.
Aplinkos ministras K.Mažeika ėmė teisintis – esą su nutarusiais tausoti miškus jų šeimininkais bus sudaromos sutartys ir jie bus atleisti nuo mokesčio.
Tačiau tuo metu lieka neaišku, kam toks apmokestinimas apskritai reikalingas, jei jo bus galima išvengti. Nebent didesnei biurokratijai, nes juk sudaryti sutartis dėl atleidimo nuo mokesčio reikės ir išteklių, ir laiko.
Vis dėlto Aplinkos ministerijos parengtame įstatymo pataisos pristatyme teigiama, kad toks mokestis paskatintų miško žemės rinką, sudarytų prielaidas racionaliau formuoti miško valdas, nes jį mokėtų ir veiklos nevykdantys, bet galintys tai daryti savininkai. Kitaip tariant, norėdami išvengti finansinės prievolės jie arba turėtų imtis kirtimų, arba parduoti savo turtą.
Nenuostabu, jog aplinkosaugos aktyvistams kilo įtarimų, kad tokiais sprendimais siekiama tiesiog paskatinti privačių miškų kirtimą.
Taip pat pasirodė išvedžiojimų, kad šitaip norima didinti medienos, kurios reikia stambiausiems jos perdirbėjams, pasiūlą.
Beje, ta pati Aplinkos ministerija parengė prekybos mediena taisykles, kurios, kaip įtariama, pritaikytos būtent didiesiems jos pirkėjams. Nepaisydama įspėjimų, Vyriausybė vakar joms pritarė, nors tvirtino, kad tokia tvarka galios laikinai.
Itin neigiamas išvadas dėl šio projekto pateikė tiek Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba. Įspėta, kad jis Briuselio gali būti pripažintas kaip valstybės parama, kuriai reikia Europos Komisijos pritarimo. Be to, tokios taisyklės greičiausiai ribos laisvo prekių judėjimo principą.
Mat jose numatyta, kad medienos įsigijimo aukcionuose gali dalyvauti tik tie pirkėjai, kurie per pastaruosius trejus metus ne mažiau kaip 80 proc. šios žaliavos panaudojo gamybai ir sukūrė Lietuvoje bent penkias darbo vietas. Be to, aukcionuose jau pradinė medienos kaina būtų sumažinta penktadaliu, tačiau pirkėjas turi teisę siūlyti dar 20 proc. mažiau.
Tai tikrai smarkiai kirs per Valstybinių miškų urėdijos kišenę. Pernai jos pajamos už parduotą medieną siekė 180 mln. eurų, grąža į valstybės biudžetą sudarė 55 mln. eurų. Drastiškai sumažinus kainą aukcionuose liktų vos per 100 mln. eurų.
Žinoma, medienos pramonės atstovai yra teisūs teigdami, kad išgabenant iš šalies ne nukirstus rąstus ir net ne išpjautas lentas, o jau galutinius gaminius būtų sukuriama daug didesnė pridėtinė vertė, jau nekalbant apie papildomas darbo vietas. Taip pat akivaizdu, kad Akmenėje statomam didžiuliam perdirbimo kompleksui reikės milžiniško kiekio medienos.
Vadinasi, Vyriausybė ir privalo sudaryti vietos verslininkams kuo palankesnes sąlygas apsirūpinti žaliava, ir tuo pat metu užtikrinti, kad nebus pažeisti ES teisės aktai bei sąžiningos konkurencijos taisyklės, kad neliktų galimybių piktnaudžiauti. Panagrinėjus dėl projekto pateiktas pastabas neatrodo, kad šis darbas buvo nuveiktas.
Juolab kad panašias medienos įsigijimo taisykles ankstesnės kadencijos metu buvo mėginama įteisinti Seime, tačiau tąsyk pramonininkų spaudimą parlamentarai atlaikė. Šį kartą pavyko įsmukti pro Vyriausybės duris.
O juk pernai Vyriausybė ir taip nustatė 6 proc. didesnę nei anksčiau miškų kirtimo normą – iki 11,85 tūkst. hektarų. Taip pasiūlė Miškų ūkio konsultacinė taryba, nes, mokslininkų skaičiavimais, medžių šalyje atauga ar atauginama gerokai daugiau, nei iškertama.
Kita vertus, pernai kilo didžiulis ažiotažas dėl plynų kirtimų Labanoro girioje, todėl tuomečiam aplinkos ministrui K.Navickui teko juos pristabdyti.
Susikūrė netgi sąjūdžiu už Lietuvos miškus pasivadinusi organizacija, kurios vadovai žadėjo rengti masinius mitingus ir šį pavasarį, nors apie juos vargu ar kas girdėjo.
Bet kuriuo atveju valdžia turi įsisąmoninti, kad daug žmonių yra įaudrinti internete platinamų vaizdų apie atsiveriančias plynes giriose, kuriose ošė pušys, beržai ar kitokie medžiai.
Daugeliu atvejų kirtimai vykdomi laikantis visų taisyklių, tačiau akivaizdu, kad apie jas žmonėms per mažai aiškinama.
Užtat kai nepasitarus su visuomene siūlomi tokie keistoki projektai kaip prekybos mediena taisyklės ar mokestis privačių miškų savininkams, atsiranda vietos dar didesniam pasipiktinimui ir sąmokslo teorijoms.
Miškų kirtimo tema, regis, toliau bus po didinamuoju stiklu, todėl vienintelė išeitis valdžiai – apie visus pokyčius kalbėti atvirai ir argumentuotai.
