Stambesni pieno gamintojų kooperatyvai, pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovės Sonatos Kisielienės, pieną dažniausiai veža į Lenkiją, o į kooperatyvus nesusibūrę pieno gamintojai dėl pieno pardavimo pradeda derybas su kaimyninės Latvijos kooperatyvais. Pieno supirkėjų kaimyninių šalių rinkose ieškoma ne iš gero gyvenimo.
ŽŪR narė – Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija (LVPŪA) artimiausiu metu planuoja pasirašyti pieno pardavimo sutartis su keliais Latvijos pieno kooperatyvais. Kol kas derybų su latviais niuansai neatskleidžiami, tačiau, pagal ŽŪR pranešimą, kaimynai jau braižo pienovežių maršrutus, pradedant Žemaitija.
ŽŪR savivaldos organizatorius Skuodo, Kretingos ir Plungės rajonuose Paulius Šukys sakė, kad Žemaitijos pieno gamintojai dėl naujų pieno pardavimo galimybių liepos 11 d. tarėsi Skuode, o po savaitės savo ketinimus patvirtino susirinkę Luokėje.
Susitikimuose dalyvavo vidutinių ūkių, laikančių po 20-40 melžiamų karvių, savininkai.
„Skuode pieno gamintojai pasirašė preliminarius sutikimus dalyvauti siūlomame projekte, pateikė duomenis apie pieno gamybos kiekius, kiek pieno galėtų parduoti artimiausioje ateityje, kokia jo kokybė.
Pieno supirkimo kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje pakankamai žymus. Galutinė sutartis su kaimynais dar nepasirašyta, tačiau diskusijose buvo kalbama apie 25 centus už kilogramą pieno. Jeigu ūkininkai ar kooperatyvai patys atvežtų pieną iki kooperatyvo Latvijoje, supirkimo kaina padidėtų dar 2 ct/kg. Žinoma, pienas turi atitikti visus reikalavimus“, – pasakojo P. Šukys.
Neabejojama, kad bus ir daugiau susitikimų. Tikimasi, kad jau pirmoje rugpjūčio pusėje dalis lietuviškos kilmės pieno pateks pas Latvijos pieno perdirbėjus. Kita vertus, prie pirmųjų pieno latviams pardavėjų iš Lietuvos vėliau galės prisijungti ir kiti pieno gamintojai.
Latviai, žinoma, nesiruošia pirkti katės maiše – jų atstovai artimiausiomis dienomis lankysis Lietuvos ūkiuose.
„Jie nori žinoti, kaip pieno gamintojai dirba, kokius turi šaldiklius, kaip laikosi higienos reikalavimų. Manau, latviai nenusivils mūsų ūkininkais. Svarbu pradėti. Iš pradžių tebus nors vienas pienovežis. Kai ūkininkai pamatys, kad supirkėjai laikosi pažadų, norinčiųjų parduoti pieną latviams atsiras ir daugiau“, – sakė P. Šukys.
LVPŪA pirmininkas Vytautas Buivydas sakė, kad šis projektas gimė, kai nebeliko vilčių susitarti su Lietuvoje veikiančiomis pieno perdirbimo įmonėmis.
„Mes atlikome tyrimus, išbandėme. Už tokios pat kokybės pieną Latvijos rinkoje mokama 5-6 ct/kg daugiau nei Lietuvoje. Kitas niuansas. Štai, regis, jau susitari su „Žemaitijos pienu“ dėl supirkimo kainos.
Šiek tiek laiko jie moka tiek, kiek susitarėme, tačiau netrukus pradeda kelti papildomus reikalavimus, įveda kažkokius priedus, kurie iš tikrųjų yra ne priedai, bet būdai sumažinti supirkimo kainą“, – teigė V. Buivydas.
LVPŪA pirmininkas apgailestauja, kad taip ilgai derinamas Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
„Siūlėme, ne kartą kalbėjome, kad pieno supirkimo kainos taikymas turi būti kuo paprastesnis, aiškus. Už vienodos kokybės pieną kaina gali skirtis tik dėl trijų aplinkybių – kai pienas pristatomas į supirkimo punktą, kai pienas paimamas iš ūkininko šaldytuvo ir kai pienas pristatomas į pieno perdirbimo įmonę.
Tačiau visais atvejais pieno supirkimo kaina negali skirtis daugiau nei 1 ct/kg“, – sakė V. Buivydas.
Pasak ŽŪR atstovų, tikimasi, kad pirmieji Latvijos kooperatyvų pienovežiai į lietuvių ūkius užsuks jau pirmosiomis rugpjūčio dienomis.
