Dauguma ūkininkų jau nukirto žirnius bei rapsus, todėl gali palyginti, kokią įtaką jų derlingumui padarė šiųmetė sausra. Tuo metu tikslių kviečių bei rugių derliaus skaičių dar teks luktelėti.
Išankstiniai duomenys liudija, kad visų kultūrų derlingumas šiemet bus šiek tiek didesnis, nei būta pernai.
Skaičiuoja praradimą
Šiaulių krašto žemdirbiams atstovaujantis ūkininkas Raimundas Juknevičius javus augina 150 hektarų žemės. Žieminius rapsus jis jau nukirto, ir šiuo metu kombainai sukiojasi kviečių laukuose.
„Tikslių duomenų dar neturiu, bet panašu, kad kviečių derlingumas sieks apie 6 tonas iš hektaro. Ankstesniais metais, išskyrus 2018-uosius, kuldavau po 7,2–7,5 tonos iš hektaro, tad šiųmetis kviečių derliaus praradimas sieks apie 1 toną ar dar daugiau“, – skaičiavo ūkininkas.
Jo laukuose rapsų šiemet byrėjo daugiau kaip 3 tonos iš hektaro – maždaug 2 tonomis mažiau, nei prognozuota pavasarį.
„Tačiau, palyginti su praėjusiais metais, kai rapsų laukai buvo smarkiai išretėję, šiųmetis jų derlingumas buvo gana geras. Mano ūkyje šie metai bus pelningi. Tuo metu kviečiai, nors ir uždirbsiu už juos daugiau nei pernai, sąnaudų nepadengs. Taigi, kaip sakoma, bankrotas gal ir bus, bet dar ne šiemet“, – šyptelėjo R.Juknevičius.
Sausros poveikis – skirtingas
„Ūkininkai džiaugiasi bent jau tuo, kad derliaus prarado mažiau, nei tikėjosi“, – taip situaciją visoje šalyje, ne tik savo laukuose, apibūdino R.Juknevičius.
Jis aiškino, kad Vidurio Lietuvoje sausra derliaus taip smarkiai nesuniokojo kaip Dzūkijoje, tačiau įspaudus pasėlių laukuose paliko didelius.
„Mūsų regione nuo sausros ūkininkai skirtingai nukentėjo – kultūrų derlingumas priklauso nuo to, kur palijo pačiu kritiškiausiu momentu, kai augantiems pasėliams labiausiai reikėjo drėgmės.
Taigi derlius – margas. Yra tokių vietų, kur laukai vienas nuo kito nutolę vos per kilometrą, o derlingumas smarkiai skiriasi“, – pasakojo R.Juknevičius.
Sausra smarkiausiai pažeidė tuos augalus, kuriuos užklupo per patį augimą. Todėl šiųmetis žieminių kviečių derlingumas įvairiuose regionuose yra netolygus.
„Mūsų kraštuose nuo sausros nukentėjo vėlyvesnės jų veislės, kituose Lietuvos regionuose – ankstyvosios.
Tas pats nutiko ir rapsams – vienų ūkininkų derlių sumažino stiprios pavasarinės šalnos, kitur jų augimą sustabdė įsivyravusi sausra. Bet yra ir tokių vietovių, kurias sausra pasiekė, kai rapsai jau buvo smarkiai ūgtelėję, todėl didelės žalos derlingumui nepadarė“, – paaiškino ūkininkas.
Dzūkai kerta rugius
Varėnos rajono Merkinės seniūnijoje ūkininkaujantis Vytautas Raulonis guodėsi, kad kviečius šiemet išdegino sausra. Kiek jų buvo, tiek jis jau nukirto – derlingumas tesiekė 2,5 tonos iš hektaro.
„Pernai situacija buvo tragiška, šiemet šiek tiek gerėlesnė. Baigiu nukirsti rugius: pernai jų vos 2 tonos iš hektaro pribyrėdavo, o šiemet gal pribyrės kiek daugiau nei po 3 tonas.
Rugiai apskritai sudaro didžiąją dalį mūsų pasėlių, nes Dzūkijoje tik jie, avižos bei grikiai ir gali augti. Kviečių pasisėjame tik ten, kur žemė šie tiek geresnė“, – kalbėjo V.Raulonis.
Pasėliams stigo drėgmės
Kėdainių rajone ūkininkaujantis Eimutis Tomkus šiuo metu kerta žieminius kviečius. Jų byra maždaug po 6 tonas iš hektaro.
„Derlius geresnis, nei būta pernai. Pavyzdžiui, žieminių rapsų prikūlėme po 3,5 tonos iš hektaro.
Pernai jų laukai išdegė nuo sausros, vidurkis tesiekė 0,9 tonos iš hektaro.
Šiemet kviečių derlius būtų buvęs geras, nes pasėliai gerai peržiemojo. Tačiau drėgmės stygius viską pakeitė, jiems reikėjo daugiau priežiūros. Dėl lietaus stygiaus kviečiai neleido šaknų, teko juos maitinti skystomis trąšomis, nes sausų barstymas ant sausos žemės neturėjo jokio poveikio.
Vėlyvųjų veislių kviečiai apskritai gerai nesubrendo, ir tai kerta per grūdų kokybę. Vienuose laukuose ji siekia ekstra klasės rodiklius, kituose – vos antros klasės“, – apie šiemetį derlių pasakojo E.Tomkus.
Jis sakė, kad grūdų supirkimo kainos šiemet itin menkos. Už kviečių toną šiuo metu supirkėjai moka po 147–150 eurų, nors įprastai šios kultūros grūdų kaina siekia 170–180 eurų.
Tiesa, pernai būta išimties, nes dėl prasto derliaus – menkos pasiūlos kviečių tonos kaina buvo pasiekusi 200 eurų.
Grūdų supirkimo kainos svyruoja
Prasidėjus javapjūtei š.m. liepos antroje pusėje grūdų supirkimo kainos sumažėjo.
Nuo liepos 15 iki 21 dienos Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 178 euro už toną – palyginti su ankstesne savaite, kaina susitraukė 2,64 proc. Prieš metus, 2018 metų liepos antroje pusėje, už kviečius buvo mokama 10 proc. daugiau.
Pašarinių miežių vidutinė supirkimo kaina sumenko apie 3,5 proc. – iki 134,4 eurų už toną. Ji buvo 8,8 proc. mažesnė nei pernai tuo pačiu metu.
Rugiai buvo superkami vidutiniškai po 122,65 euro už toną. Žirnių vidutinė supirkimo kaina nukrito iki 161,5 euro už toną.
Naujo derliaus rapsų vidutinė supirkimo kaina 2019 m. liepos mėnesio antroje pusėje sudarė 354 eurus už toną ir buvo 1,31 proc. didesnė negu prieš savaitę ir maždaug 2 proc. aukštesnė nei pernai tuo pačiu metu.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2019 m. liepos duomenimis, šiemet bendras grūdų derlius pasaulyje prognozuojamas 2 685,4 mln. tonų – 1,2 proc. didesnis nei 2018-aisiais.
Kviečių derlius pasaulyje šiemet prognozuojamas 5,6 proc. didesnis nei 2018-aisiais ir turėtų sudaryti 770,8 mln. tonų.
Naujausios FAO analitikų prognozės duomenimis, ES šalyse bendras grūdų derlius 2019 m. turėtų sudaryti 317,7 mln. tonų – tai būtų kone 8 proc. daugiau nei 2018 m. (šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras).
