Pasak jo, pasiūlymas neužtikrina tinkamo Sanglaudos ir žemės ūkio, taip pat klimato kaitos, migracijos ir konkurencingumo tikslų finansavimo.
„Pirmininkaujančios ES šalies pasiūlyme Lietuvai skiriamos lėšos sanglaudos politikai finansuoti mažėja 27 proc., palyginti su dabartine finansine programa, o tiesioginių išmokų lygis žemės ūkiui išlieka tris kartus mažesnis nei kai kuriose kitose ES valstybėse. Tad Lietuvos ir kitų bendraminčių valstybių tikslas yra siekti teisingo ir subalansuoto ES biudžeto“, – pranešime sakė G. Nausėda, pirmadienį susitikęs su Lietuvai akredituotais Europos Sąjungos šalių ambasadoriais.
Pagal ankstesnės Europos Komisijos pasiūlymą, Sanglaudos finansavimas Lietuvai mažėtų maždaug ketvirtadaliu, įvertinus šalies ekonomikos pažangą, o prašymas suvienodinti išmokas žemdirbiams šioje finansinėje perspektyvoje dar liks neįgyvendintas, nors bendra parama žemės ūkiui Lietuvai kiek išaugs.
Prezidento teigimu, Lietuva kartu su kitomis ES šalimis pasisako už tai, kad iki 2050 metų būtų pereita prie klimatui neutralios ekonomikos.
„Perėjimas prie švarios, tvarios energetikos turi būti paremtas saugiomis ir pažangiomis technologijomis, trečiosios šalys taip pat raginamos laikytis aukščiausių aplinkosaugos standartų, – sakė šalies vadovas.
ES šiuo metu vyksta derybos dėl ilgalaikio biudžeto plano 2021-2027 metams. Procesą apsunkina numatomas Jungtinės Karalystės pasitraukimas.
Nuo 2018 metų vidurio ES valstybės narės intensyviai derasi remdamosi Komisijos pasiūlymu, kuriame raginama surinkti 1,3 trln. eurų daugiametį biudžetą.
Vis dėlto Suomija siūlo sumažinti biudžetą iki kiek daugiau nei 1,087 trln. eurų ir beveik per pusę sumažinti Europos gynybos fondo dydį – to reikalauja ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Šią savaitę vyks ES viršūnių susitikimas. Atsižvelgiant į nuomonių įvairovę, mažai tikėtina, kad artimiausiu metu pavyks susitarti dėl biudžeto, ir greičiausiai derybos persikels į 2020-uosius.
