„Auganti aplinkosaugos ir klimato ambicija turi būti paremta ambicingu Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžetu. Vien vizijos nepakanka, ūkininkams turi būti deramai atlyginama už jų pastangas, siekiant įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus“, – pranešime sako žemės ūkio ministras A. Palionis.
Jo teigimu, BŽŪP gali ir prisidės prie reikalingų pokyčių, bet svarbu, kad siūlomi veiksmai būtų pagrįsti poveikio vertinimu.
„Situacija kiekvienoje valstybėje yra skirtinga, į tai turi būti atsižvelgta. Be to, pokyčiai yra reikalingi visose srityse, ne tik žemės ūkyje“, – teigiama pranešime.
Portalas Delfi skelbė, kad lėšos BŽŪP 2021–2027 metų daugiametėje finansinėje perspektyvoje pagal Europos Komisijos (EK) biudžeto pasiūlymą mažėja 5,2 proc. (250 mln. eurų mažiau), pagal suomių – 1,6 proc. (77 mln. eurų mažiau).
2014–2020 metų laikotarpiu Lietuva gavo 4,8 mlrd. eurų, dabar gautų 4,56-4,7 mlrd. eurų.
EK sausio viduryje pristatė planą artimiausią dešimtmetį investuoti iki trilijono eurų, kad būtų įgyvendinti ambicingi kovos su klimato kaita tikslai, kurių svarbiausias – pasiekti, kad ES ekonomika iki 2050-ųjų būtų neutrali klimatui.
