Kai kurios valstybės narės vėlavo į nacionalinę teisę visiškai perkelti direktyvą dėl tausaus pesticidų naudojimo, tuo tarpu paskatos ūkininkams priimti alternatyvius metodus vis dar yra nepakankamos.
Be to, Europos Komisija negali tiksliai stebėti su pesticidų naudojimu susijusio poveikio ar rizikų, teigia auditoriai.
Augalų apsaugos produktai („pesticidai“) naudojami pasėliams apsaugoti nuo kenksmingų organizmų, kenkėjų ir ligų. Tai yra insekticidai, fungicidai ir herbicidai, kurie gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
Nuo 1991 m. ES galiojo bendrosios taisyklės dėl jų registravimo ir naudojimo, o 2009 m. ji priėmė direktyvą dėl tausaus pesticidų naudojimo. Auditoriai vertino, ar susiję ES veiksmai buvo veiksmingi.
Kai kurios ES valstybės narės vėlavo perkelti direktyvą į nacionalinę teisę, ir 2012 m. buvo pradėtos pažeidimų nagrinėjimo procedūros prieš dvi iš jų.
Auditoriai taip pat nustatė, kad Europos Komisija tinkamai nepatikrino perkėlimo išsamumo ar teisingumo. Pavyzdžiui, ne visos valstybės narės į nacionalinę teisę perkėlė reikalavimą ūkininkams taikyti integruotąją kenkėjų kontrolę (IKK). Tačiau nuo 2016 m. Komisija ėmėsi aktyvesnių veiksmų direktyvos dėl tausaus pesticidų naudojimo įgyvendinimui užtikrinti, pripažįsta auditoriai.
Pagal direktyvą IKK privaloma ūkininkams. Taikant IKK, pesticidai naudojami tik tuo atveju, jei prevencija ir kiti metodai nėra veiksmingi.
Tačiau nėra aiškių kriterijų ar specialių reikalavimų, padedančių užtikrinti įgyvendinimą ir įvertinti atitiktį. Taip pat buvo sukurta kategorija „nedidelės rizikos augalų apsaugos produktai“. Tačiau tik 16 iš 487 medžiagų, arba 3 %, iki šiol buvo galima naudoti, o tai nėra pakankama, teigia auditoriai.
Jie taip pat pažymi, kad yra mažai paskatų ūkininkams sumažinti jų priklausomumą nuo pesticidų. Auditoriai atkreipia dėmesį į tai, kad visų pirma IKK principų taikymas nėra įtrauktas kaip sąlyga gauti BŽŪP išmokas.
„Europos Komisija iki šiol negalėjo iš esmės sumažinti ir kontroliuoti su ūkininkų naudojamais pesticidais susijusių rizikų, – teigė už ataskaitą atsakingas Europos Audito Rūmų narys Samo Jereb. – Galimybė tinkamai išspręsti šią problemą buvo suteikta nauja bendra žemės ūkio politika, kuri įsigalios 2021 m., bet, deja, ji buvo praleista.“
Auditoriai nustatė, kad Komisijos (Eurostato) paskelbti statistiniai duomenys apie aktyviąsias medžiagas ir jų naudojimą nebuvo tokie išsamūs, kad būtų naudingi. Valstybių narių pateikti duomenys taip pat nebuvo pakankamai suderinti ar atnaujinti.
Be to, nors kai kurios valstybės narės parengė nacionalinius rizikų ir poveikio įvertinimo rodiklius, jie nėra palyginami visoje ES. Pirmieji Komisijos bandymai parengti tokius rodiklius ES lygmeniu buvo nesėkmingi dėl atitinkamų duomenų stygiaus.
Pirmieji du ES masto rizikų rodikliai buvo įdiegti tik 2019 m. lapkričio mėn., praėjus dešimčiai metų po to, kai buvo priimta direktyva, ir nė vienu iš šių rodiklių nevertinama, kaip, kur ir kada naudojami pesticidai.
Auditoriai daro išvadą, kad Komisijai vis dar trūksta patikimų įrodymų įvertinti, ar direktyva pasiekė ES tikslą dėl tausaus pesticidų naudojimo.
Kadangi Europos Komisija šiuo metu vertina šios politikos srities teisės aktus, atsižvelgdama į didėjantį visuomenės ir parlamentų susirūpinimą, auditoriai rekomenduoja:
· patikrinti integruotąją kenkėjų kontrolę ūkio lygmeniu;
· leisti integruotąją kenkėjų kontrolę susieti su išmokomis pagal bendrą žemės ūkio politiką;
· pagerinti statistinius duomenis apie augalų apsaugos produktus;
· parengti geresnius rizikos rodiklius.
