Tokie duomenys pateikti Žemės ūkio ministerijos parengtoje Kaimo plėtros programos įgyvendinimo pažymoje, kuri trečiadienį bus pristatyta Vyriausybei.
Ataskaitoje teigiama, kad programoje numatytos aplinkosauginės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinančios priemonės buvo įgyvendintos daug mažesne apimtimi, nei planuota, todėl šių sričių lėšos buvo perskirstytos kitiems sektoriams.
Pasak ministerijos, aplinkosauginės priemonės gali būti nepopuliarios dėl ūkininkų įsitikinimų, per mažų išmokų ir ilgų įsipareigojimų.
„Galbūt išmokų dydžiai nėra pakankamo dydžio, ilgalaikiai (5-7 metų) trukmės įsipareigojimai, kurių ūkininkai nedrįsta prisiimti“, – komentare BNS nurodė ministerija.
Vyriausybės kanceliarija nurodo, kad ministerija turėtų pateikti įžvalgas ir planuojamus sisteminius pokyčius, kurie leistų 2021-2027 metų finansinės perspektyvos lėšomis, skirtomis kaimo plėtrai, užtikrinti pakankamą aplinkosauginių priemonių įgyvendinimą.
Nuo Kaimo plėtros programos įgyvendinimo pradžios iki praėjusių metų pabaigos iš viso gauta 608,8 tūkst. paraiškų, o prašoma paramos suma siekia 2,3 mlrd. eurų.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pasirašyta 557,7 tūkst. paramos sutarčių arba patvirtinta paraiškų, kurių paramos suma yra 1,5 mlrd. eurų – 71,3 proc. visam laikotarpiui programoje skirtų lėšų.
