Jis taip pat teigia, kad dabartiniu susitarimu priartėjama prie Europos Sąjungos vidurkio, tačiau sąlygos vis tiek išlieka nelygios.
„Stojant į ES mūsų tikslas buvo 90 proc. ES vidurkio. Dabar iki 2027 metų matyti, kad tai bus tik apie 78 proc. vidurkio. Vis tiek sąlygos dar bus diskriminacinės ir nebus pilna konvergencija padaryta. Vėlesniuose derybų etapuose turi būti siekiamybė, kad mes nebūtume diskriminuojami“, – Eltai sakė A.Svitojus.
ŽŪR pirmininkas pripažino, kad kyla rizika, jog lėšas gali gauti stambieji, o ne vidutiniai ir smulkieji žemdirbiai, todėl, pasak jo, Prezidentūra turėtų imtis iniciatyvos siekiant sukurti teisingas sąlygas.
„Čia didelė bėda, nes ateinančios lėšos gali sužlugdyti dar daugiau kaimą. (...) Pinigai gali atsidurti ne kaimo žmonių, ne vidutinių ūkininkų verslui skatinti, o kas daugiau turi, tas gali dar daugiau gauti. Tai šiuo atveju Prezidentūra turi labai stipriai prižiūrėti, kad būtų išlaikytos teisingos sąlygos“, – sakė A.Svitojus.
Kaip vieną iš būdų siekiant teisingų sąlygų jis paminėjo tiesioginių išmokų lubas.
Europos Vadovų Taryboje Lietuvai pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams – 2021 metais jos sudarys 178 eurus už hektarą, o 2022 metais pakils iki 200 eurų už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 metais pasiektų 215 eurų už hektarą.
Šiuo metu tiesioginės išmokos Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.
