Lietuvoje – nauja studijų tendencija: studentai atsigręžia į žemės ūkio specialybes

„Europoje, susitinkant su kolegomis, pastebime, kad trauka į profesijas, susijusias su žemės ūkiu, didėja. Olandija, Čekija, Lenkija pripažįsta, kad šių profesijų patrauklumas vis labiau stiprėja. Prognozuočiau, kad šįmet, pradėjus taikyti skatinamąsias priemones ir valstybei garsiai išsakius požiūrį, kad žemės ūkio sektoriaus specialistai Lietuvai yra reikalingi, ši tendencija stiprės ir mūsų šalyje“, – padėtį žemės ūkio studijų sektoriuje apibrėžė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kancleris prof. dr. Antanas Maziliauskas.

Pirmojo stojimų etapo rezultatai rodo, jog stipendijos poveikis yra esminis, nors pats sprendimas buvo priimtas vėlokai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pirmojo stojimų etapo rezultatai rodo, jog stipendijos poveikis yra esminis, nors pats sprendimas buvo priimtas vėlokai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kancleris prof. Antanas Maziliauskas.<br>LR archyvo nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kancleris prof. Antanas Maziliauskas.<br>LR archyvo nuotr.
ŽŪM ministro patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas.<br>T.Bauro nuotr.
ŽŪM ministro patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 31, 2020, 11:59 AM, atnaujinta Aug 31, 2020, 3:16 PM

Liepos pradžioje Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlomiems Mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo pakeitimams, kuriais siekiama į studijų programas, susijusias su veikla žemės ūkio sektoriuje, pritraukti daugiau studentų.

Numatyta, kad, skatinant studentų pritraukimą, bus taikoma skatinamoji-piniginė priemonė – studentams mokamos 200 eurų siekiančios stipendijos.

Tiek VDU ŽŪA, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) vieningai sutarė, kad stipendijos yra pozityvi ir veiksminga priemonė, norint žemės ūkio sektoriaus profesijoms grąžinti patrauklumą ir aktualumą.

Priemonės taikymo sėkmę jau rodo ir pirmojo stojimų etapo rezultatai.

„Po pirmo priėmimo etapo ŽŪA bendras rezultatas, lyginant su praėjusiais metais, į valstybės finansuojamas vietas yra pagerėjęs. Šiemet studijuoti jau pakviesti 156 asmenys, tai yra 93 proc. daugiau nei pernai. Bendrasis pakviestųjų skaičius šiemet siekia 245, tai yra 31 proc. daugiau nei pernai.

Na, o į valstybės finansuojamas vietas programose su ŽŪM stipendijomis šiemet jau pakviesti 73 studentai. Pernai šis skaičius siekė 49 asmenis“, – paaiškino prof. dr. A.Maziliauskas.

Kad stipendijos paskatina mokyklų absolventus rinktis su žemės ūkiu susijusias studijų sritis, patikino ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas.

„Stipendijų numatymas ir skyrimas pritraukia mokyklas baigusius absolventus studijuoti žemės ūkio studijų programose. Šiais metais pirmas etapas jau baigėsi ir studentų skaičius yra šiek tiek didesnis nei pernai“, – teigė prof. M.Malakauskas.

LSMU Veterinarijos akademijoje 200 eurų stipendijos skiriamos gyvūnų mokslo ir maisto mokslo programų studentams, įstojusiems į valstybės finansuojamas vietas.

Pasak aukštųjų mokyklų atstovų, prasideda antras stojimų etapas, todėl studijuojančių programose, kurioms suteiktos ŽŪM stipendijos, turėtų būti dar daugiau.

Maža to, pasibaigus bendrajam studentų priėmimui į aukštąsias mokyklas ir atsižvelgiant į faktinį priimtųjų į valstybės finansuojamas studijų vietas skaičių, nurodytų studijų programoms skirtos stipendijos aukštosios mokyklos teikimu gali būti perskirstytos.

Derina studentų pageidavimus ir valstybės poreikius

Žemės ūkio ministro patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas atkreipė dėmesį, kad sprendimas stipendijomis skatinti į tam tikras specialybes stojančius asmenis yra sietinas su valstybės poreikiais.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija laikosi pozicijos, kad stojantiesiems reikia sudaryti galimybes rinktis studijas pagal savo pageidavimus, o priėmimą į valstybei reikalingas sritis, kurios tarp stojančiųjų nėra populiarios, skatinti pasitelkiant papildomas priemones, pavyzdžiui, stipendijas“, – teigė R.Gorbačiovas.

Pasak ministro patarėjo, pirmiausiai tokia iniciatyva buvo įgyvendinta ŠMSM kuruojamoje srityje – pedagogų rengime.

R.Gorbačiovo teigimu, džiugu, kad šią idėją įgyvendina ne tik Žemės ūkio, bet ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, nusprendusios skirti stipendijas savo kuruojamose srityse, kuriose fiksuojamas specialistų poreikis.

„Pirmakursiams, pasirinkusiems žemės ūkio studijas, bus mokamos 200 eurų stipendijos. ŽŪM planuoja šias stipendijas kas mėnesį nuo šio rudens iki akademinių metų pabaigos mokėti 142 studentams.

Preliminariais duomenimis, šiemet bendrojo priėmimo pagrindiniame etape žemės ūkio studijų programas, kurioms numatytos stipendijos, vien pirmu pageidavimu yra pasirinkę 76 stojantieji, o priėmimas dar nėra pasibaigęs, kai pernai iš viso į valstybės finansuojamas studijų vietas šiose programose buvo priimtas 71 pirmakursis“, – kalbėjo ŽŪM ministro patarėjas.

Valstybės dėmesys – išskirtinai svarbus

VDU ŽŪA kancleris patikino, kad pirmojo stojimų etapo rezultatai rodo, jog stipendijos poveikis yra esminis, nors pats sprendimas buvo priimtas vėlokai. Tačiau prof. dr. A.Maziliauskas pabrėžė, kad skatinamųjų stipendijų nereikėtų suprasti vien kaip finansinės priemonės – tai kartu yra ir valstybės požiūrio išraiška.

„Valstybė parodė, kad studijų programos, skirtos žemės ūkiui, yra svarbios, kaip ir pats žemės ūkis – tai vienas stabiliausių ir labiausiai modernėjančių sektorių Lietuvoje. Stojantiesiems labai svarbu, koks yra valstybės požiūris. O stipendija rodo, kad valstybei šios profesijos yra svarbios ir reikalingos“, – patikino VDU ŽŪA kancleris.

Anot jo, pastaraisiais metais buvo susiformavusios negeros tendencijos, kad stojančių į šias specialybes mažėjo. Tačiau Lietuvos rinkai tokių specialistų išties labai reikia.

Valstybės įsikišimas svarbus profesionalų išsaugojimui

LSMU Veterinarijos akademijos kancleris patikino, kad valstybės įsikišimas parama ar kitomis priemonėmis yra svarbus dėstytojų išsaugojimui valstybei aktualiose programose.

Pasak prof. M.Malakausko, geruoju pavyzdžiu tapo pedagogų skatinimo programa: mokytojų studijų programų skatinamosios priemonės parodė, kad šiemet į tas studijų programas įstojo ir pretendavo gerokai daugiau būsimų studentų.

„Tai be abejo turi įtakos. Labai svarbus kriterijus, kad net ir nedideliam studentų skaičiui, kuris studijuoja tose programose, kurios aktualios valstybei, reikia išlaikyti atitinkamą dėstytojų – savo srities profesionalų skaičių.

Todėl studijų programų rentabilumas yra tikrai aktualus. Dėstyti penkiems ar dešimčiai studentų reikia tiek pat dėstytojų, kiek reikia ir dvidešimčiai ar dar didesniam skaičiui studentų.

Proporcija keičiasi, kalbant apie didelį studentų skaičių, bet labai svarbu išlaikyti ir tuos dėstytojus, kurie yra savo srities profesionalai, net ir esant mažam studentui skaičiui, nes su tuo susijęs ir finansavimas.

Valstybės įsikišimas rodo, kad jis turi įtakos mokyklų absolventų apsisprendimui studijuoti vienoje ar kitoje studijų programoje“, – kalbėjo LSMU veterinarijos akademijos kancleris.

Mato perspektyvas

Kad Lietuvos rinkoje išties trūksta kvalifikuotų specialistų, galinčių dirbti žemės ūkio sektoriuje, akcentavo ir VDU ŽŪA studijuojanti Gabrielė.

Agronomijos fakultete maisto kokybės saugą studijuojanti antrakursė patikino, kad darbo rinkoje egzistuoja tiek maisto kokybės saugos, tiek agronomijos specialistų paklausa. O pačios studijos, anot Gabrielės, yra kokybiškos ir įdomios.

„Dėstytojai labai geranoriški, jie puikiai supranta, kad pirmakursiui daug kas neaišku, todėl visus dalykus stengiasi pateikti ne tik suprantamai, bet labai įdomiai. Dėstytojai savo dalykus dėsto su užsidegimu.

Labai rekomenduočiau rinktis su žemės ūkio veiklomis susijusias studijas, nes šitų specialistų labai trūksta. Mūsų fakultete dar ruošiami ir agronomijos specialistai, kurių rinkoje trūksta.

Be to, ateina daug studentų, kurie turi šeimų ūkius, į kuriuos po studijų ir sugrįžta. Studijos suteikia galimybę plėsti tuos ūkius.

Maisto kokybės ir saugos specialistų taip pat trūksta, nes kuriasi naujos įmonės, savo veiklą plečia ir jau ilgus metus dirbančios įmonės, kurios nori vystyti ekologiškus produktus ir plėsti jų radimo galimybes“, – studijų patirtimi pasidalijo Gabrielė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.