Ekologiškų produktų rinka kasmet auga

Nors ekologinės žemdirbystės mastas Europoje nėra itin didelis, ekologiškų produktų rinka kasmet vis auga. Didžiausią įtaką jai daro nauji vartotojų įpročiai ir mitybos tendencijos, į kurias svarbu atsižvelgti ir Lietuvos ūkininkams, užsiimantiems ekologine žemdirbyste. 

Lietuvoje ekologiniai pasėliai sudaro 8,4 proc. visų žemės naudmenų. Panašus ir bendras ES vidurkis, kuris 2019 metais buvo 8,5 proc.
Lietuvoje ekologiniai pasėliai sudaro 8,4 proc. visų žemės naudmenų. Panašus ir bendras ES vidurkis, kuris 2019 metais buvo 8,5 proc.
Lietuvoje ekologiniai pasėliai sudaro 8,4 proc. visų žemės naudmenų. Panašus ir bendras ES vidurkis, kuris 2019 metais buvo 8,5 proc.
Lietuvoje ekologiniai pasėliai sudaro 8,4 proc. visų žemės naudmenų. Panašus ir bendras ES vidurkis, kuris 2019 metais buvo 8,5 proc.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 9, 2021, 12:10 PM, atnaujinta Mar 9, 2021, 12:15 PM

Per pastarąjį dešimtmetį Europos ekologinės produkcijos rinka išaugo dvigubai ir kasmet ūgteli maždaug apie 2 proc. Pernai Europos Sąjungos mažmeninės prekybos ekologiniais produktais rinka siekė 37,4 mlrd. eurų. Beveik ketvirtadalį jos (10,9 mlrd. eurų) sudaro viena šalis – Vokietija.

Skaičiuojama, kad ES gyventojas ekologiškai užaugintiems produktams per metus vidutiniškai išleidžia 76 eurus. Tuo metu danai ir šveicarai tam skiria keturis kartus daugiau – 312 eurų.

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, ekologiškai užaugintų produktų suvartojimas siekia vos 1 procentą, todėl didžioji dauguma šalies ekologiniuose ūkiuose užaugintos produkcijos eksportuojama į Senosios Europos šalis.

Pernai (rugpjūčio-gruodžio mėn.) iš ekologinių Lietuvos ūkių supirkta ir eksportuota virš 144 tūkstančių tonų ekologinių žaliavų (grūdų, ankštinių produktų bei rapsų). Didžiąją dalį sudarė ekologiški kviečiai – 76 474 tonos ir avižos – 21 444 tonos.

Daugiausia Lietuvoje auginama ekologiškų kviečių – šią kultūrą ūkininkai moka auginti, ją lengva realizuoti rinkoje, tačiau toli gražu ne visuomet ji žemdirbiams atneša prognozuotą pelną.

Praėjęs sezonas kviečių augintojams buvo itin palankus – užaugintas rekordinis derlius ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos rinkose. Sukaupti šios kultūros rezervai, todėl jų paklausa šiais metais gali būti gerokai mažesnė.

Ekologinių produktų rinkoje jau keletą pastarųjų metų įsivyrauja naujos tendencijos, kurias lemia kintantys mitybos įpročiai. Populiarėjant veganinei mitybai maisto pramonėje auga baltyminių produktų poreikis ir tarptautinėse žaliavų rinkose pastebimai išaugo žirnių paklausa. Pernai ekologiškų lietuviškų žirnių eksportas siekė vos 13 380 tonų. Ši kultūra, kaip puikus baltymų šaltinis, veganiškų maisto produktų gamyboje sparčiai keičia sojų pupeles, kurios žmonėms dažnai sukelia alerginių reakcijų.

Be to žirniai – ne tik paklausi žaliava, bet ir sėjomainai tinkantis augalas, kuris praturtina žemę azotu ir didina derlingumą.

Per praėjusį pusmetį lietuviškų ekologiškų grikių eksportas siekė vos 3 tūkst. tonų. Lietuvoje užauginamų ekologiškų grikių kiekis yra labai nedidelis. Tuo metu jų paklausa auga, ypač aukštesnio pragyvenimo lygio rinkose – tokiose kaip Prancūzija, Italija, Vokietija – kuriose vartotojai labai domisi sveika mityba.

Populiarėjant dietoms be glitimo, kurio netoleruoja daugelis žmonių, grikiai tampa alternatyva kitoms grūdinėms kultūroms, tokioms kaip kviečiai, avižos ar rugiai.

Soros, kaip ir grikiai, neturi glitimo, todėl turi gerą realizacijos potencialą.

Seniausia kviečių rūšis spelta – taip pat labai tinkama ekologinei žemdirbystei. Šiuos grūdus nuo ligų ir kenkėjų saugo juos dengiantys žiedažvyniai, todėl speltos apsaugai nereikalingi pesticidai, kurie naudojami auginant paprastuosius kviečius. Nors ši kultūra turi glitimo, jo struktūra skiriasi nuo kitų kviečių ir todėl nesukelia alerginių reakcijų.

Dėl šių savybių, speltos grūdai yra ir išlieka populiaria žaliava maisto pramonėje ir jau antrus metus iš eilės jų supirkimo kainos džiugina ūkininkus.

Nišos rinkoje ieškantiems ūkininkams palankus metas pasidomėti ir ekologinių salyklinių miežių auginimo galimybėmis. Šios kultūros, naudojamos aludarystėje, pasiūla rinkoje šiuo metu nėra didelė, o jų supirkimo kaina dvigubai didesnė nei maistui ar pašarams gaminti skirtų ekologinių miežių.

Gero uždarbio gali tikėtis ir ūkininkai, auginantys aliejinių augalų grupei priskiriamus ekologinius kmynus, kurių supirkimo kaina kasmet siekia apie 2000 eurų už toną. Tačiau sėkmingai realizuojami tik tokie kmynai, kurių aliejingumas siekia bent 3 proc.

Pastaraisiais metais rinkoje susiformavo ekologinių rugių perteklius, jų kainų lygis prilygo neekologiškai augintiems. Tam yra kelios priežastys, viena jų ta, kad ruginė duoną vartojama palyginti nedidelėje teritorijoje (Suomijoje, Baltijos šalyse bei Vokietijoje), tačiau ir šiose šalyse ruginę duoną išstumia vis labiau populiarėjantys speltos miltų gaminiai.

Lietuvoje ekologiniai pasėliai sudaro 8,4 proc. visų žemės naudmenų. Panašus ir bendras ES vidurkis, kuris 2019 metais buvo 8,5 proc.

Lietuvoje ekologine žemdirbyste užsiima 2731 sertifikuoti ūkiai, jų dirbami plotai siekia 246 tūkst. hektarų, iš kurių 150 tūkst. hektarų sudaro ariama žemė, o likę – pievos. Europos Sąjungoje ekologine žemdirbyste užsiima apie 330 tūkst. ūkių, kurie Eurostat duomenimis 2019 metais dirbo virš 13,8 mln. ha žemės. Šios srities lyderės – Austrija ir Estija. Šiose šalyse daugiau kaip 20 proc. dirbamos žemės skiriama ekologinei žemdirbystei.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.