Natūralios žemdirbystės pieno produktai – Europoje įsigali, Lietuvoje dar ne

Pienas ir jo produktai yra vieni iš svarbiausių mityboje. Europiečiai jų suvartoja taip pat daug kaip ir lietuviai, tačiau Lietuvoje natūralios žemdirbystės produktai skinasi kelią ne taip sparčiai kaip kitose Vakarų valstybėse. Kodėl? 

Keptas varškės sūris „Ilzenbergo ūkyje“.<br> Organozatorių nuotr.
Keptas varškės sūris „Ilzenbergo ūkyje“.<br> Organozatorių nuotr.
Ūkyje galvijai šeriami natūraliais pašarais.<br> Organozatorių nuotr.
Ūkyje galvijai šeriami natūraliais pašarais.<br> Organozatorių nuotr.
Ūkyje galvijai šeriami natūraliais pašarais.<br> Organozatorių nuotr.
Ūkyje galvijai šeriami natūraliais pašarais.<br> Organozatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 28, 2021, 1:13 PM, atnaujinta Apr 28, 2021, 1:13 PM

Europos Sąjungos (ES) šalių mažmeninėje prekyboje ekologiškų produktų pardavimas per dešimtmetį padidėjo 2,5 karto.

Svarbūs ir pašarai

Pirkdami maisto produktus visi nori įsigyti kokybišką prekę. Tačiau juos perkant Lietuvoje vis dar pastebima, kad ne visi skaito etiketes ar domisi produkto kilme.

Kaip teigia dietologas Edvardas Grišinas, norint maitintis visavertiškai, rekomenduojama vartoti kuo švaresnį ir grynesnį maistą bei, esant galimybei, įsigyti natūralius produktų iš ūkininkų ar tų pardavėjų, kuriais pasitikima.

„Pieno produktų kokybei didelę įtaką daro karvių auginimo bei šėrimo sąlygos. Pavyzdžiui, pašaruose esantys hormonai gali labai lengvai persiduoti su karvės pienu. Tai jautresniems žmonėms gali sukelti alergiją.

Pienas yra labai geras kalcio šaltinis. Jo gauname ir valgydami iš pieno pagamintus produktus, pavyzdžiui varškę ar varškės sūrius. Tai jau fermentuotas, probiotinių medžiagų turintis produktas, tad jo nauda dar didesnė“, – sakė dietologas Edvardas Grišinas.

Situacija Europoje

Ekologiškų produktų pardavimai mažmeninyje prekyboje ES šalyse per dešimtmetį nuo 2009 m. iki 2019 m. išaugo nuo 18 mlrd. iki 41 mlrd. eurų.

Be to, remiantis 2019 m. „Eurostat“ duomenimis, ekologinio ūkininkavimo plotai, palyginus su visa dirbama žeme, ES šalyse sudaro 8,5 procento. Lietuva nesmarkiai atsilieka nuo ES vidurkio – čia jie sudaro 8,1 proc.

Bene sparčiausiai pažengę austrai, kurie ketvirtadalyje dirbamų plotų ūkininkauja organiškai. Siekiama, kad 2030 m. ES ekologinių ūkių plotų vidurkis sieks 25 procentus.

Aukštesni standartai

Apie 80 proc. europiečių mano, jog ekologiški produktai yra palankesni aplinkai, o tai užtikrina ir aukštesnius gyvūnų auginimo standartus.

Dvaro ūkio išaugintais natūraliais produktais prekiaujančio „Ilzenbergo ūkio“ vadovė Diana Jokimčienė sako, kad natūralus ūkininkavimas reikalauja daug atsakomybės.

„Augindami gyvulius, karves, vištas juos šeriame mūsų ūkyje augintais produktais ar pievose nušienauta žole. Visas procesas yra kruopščiai prižiūrimas, stengiamasi, kad augimo sąlygos ir pašaras būtų natūralus. Pieną norisi gerti tokį, kokio skonį prisimename iš vaikystės“, – sakė D.Jokimčienė.

Pasak jos, pirkėjai kuo toliau, tuo dažniau skaito produktų etiketes, domisi sudėtimi ir kilme, tad pastebima ir auganti tokių produktų paklausa.

„Karantino metu jaučiamas iš ekologiškos žaliavos gaminamų pieno produktų pardavimo augimas. Pas mus visi produktai, tokie kaip kefyras, airanas, sviestas ar sūriai gaminami iš sertifikuoto karvių pieno. Kokybė griežtai reguliuojama ir žmonėms norime pateikti vertingą produktą“, – sakė D. Jokimčienė.

2019 metais ES šalyje buvo išgauta 158,2 mln. tonų neapdoroto pieno, o jo perdirbta 145,9 mln. tonų. Didžiausia pieno ir jo produktų gamintoja Europoje – Vokietija, kurioje pagaminta maždaug penktadalis ES geriamojo pieno, sviesto ir sūrio.

Lyderiai – šveicarai

Užsienio šalyse pastebimas didesnis ekologinių produktų perkamumas nei Lietuvoje. Didžiausas ekologiškos produkcijos suvartojimas Europoje 2019 m. duomenimis vienam gyventojui buvo Šveicarijoje – 312 Eur per metus. Lyginant su 2018 metais augimas buvo 13 proc.

„Žinoma, tokia šalis kaip Šveicarija gali tai sau leisti. Pačių ekologiškų ūkių Lietuvoje jau yra nemažai, ypač kalbant apie pieno produkciją.

Lietuvos ūkininkai jos pagamina daugiau nei reikalinga Lietuvos rinkai, tad kaip nebūtų gaila, didelė dalis Lietuvoje pagamintų produktų eksportuojami į kitas šalis, nes lietuvių perkamoji galia vis dar nėra pakankama, kad visą produkciją būtų galima realizuoti mūsų šalyje“, – sakė Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas.

Pasak jo, jei žiūrėtume kur yra didžiausia ekologiškų produktų rinkos dalis šalyje – tai Europoje pirmauja Danija. Ten ekologiški produktai sudaro 11,5 proc. Tendencijos rodo, kad kuo labiau išsivysčiusios šalys, tuo daugiau dėmesio skiria sveikesniems produktams.

Įtaką daro perkamoji galia

Anot V. Buivydo, jei lygintume Lietuvą su kitomis ES šalimis, tai visa Lietuva, neskaitant didžiųjų miestų pagal gyvenimo lygį ir kokybę atsilieka nuo turtingesnių šalių. Dažnai Lietuvoje užaugintą produkciją, ar tai būtų pieno, ar vištienos, eksportuojame į tą pačią Vokietiją, kur ūkininkai gauna didesnę kainą nei galėtų gauti Lietuvoje.

„Dažnai keliauju po Lietuvą, bendrauju su ūkininkais. Kuomet nueinu į kaimo parduotuvę, produktų asortimentas ten yra skurdesnis nei miesto parduotuvėje – jis netgi kardinaliai skiriasi.

Kaimo gyventojai gauna mažesnes pajamas, tad jų parduotuvėse ir visa produkcija yra žemesnės klasės – pati pigiausia varškė, pienas ar kiti produktai.

Pakalbėjus su pardavėjais supranti, kad parduotuvės neišsilaikytų, jei siūlytų geresnės kokybės ir tuo pačiu brangią produkciją“, – sakė Vytautas Buivydas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.