Pasak asociacijos prezidentės bei sodininkės Vitalijos Kuliešienės, didžioji dalis verslinių sodų ūkių augina obuolius. Jų augintojų sodų bendras plotas siekia beveik 2 tūkstančius hektarų.
„Narių soduose auginami obuoliai užima apie 80 procentų šalies lietuviškų obuolių rinkos. Pirkėjams tiekiami ne tik tai skanūs, bet ir itin aukštos kokybės vaisiai. Nemaža jų dalis užauginama pagal Nacionalinės maisto kokybės sistemą ir yra žymima nacionalinės kokybės produktų (NKP) ženklu „Kokybė“. Kita dalis, nors ir mažesnė – auginami pagal ekologinės gamybos taisykles, yra ekologiški ir žymimi Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipu – žaliu lapu su baltomis žvaigždutėmis ir nacionaliniu ženklu „Ekologinis žemės ūkis“, – sako V. Kuliešienė.
Kodėl lietuviškas obuolys sveikesnis?
Patyrusios sodininkės V. Kuliešienės teigimu, Lietuvoje, lyginant su Pietų Europos šalimis, dėl gamtinių sąlygų apskritai galima užauginti vaisius ir uogas naudojant gerokai mažiau įvairių cheminių priemonių, padedančių kovoti su augalų ligomis ir juos užpuolusiais kenkėjais.
„Dėl to mūsų sodininkams leidžiamų naudoti augalų apsaugos priemonių sąrašas yra kur kas trumpesnis nei, pavyzdžiui, Ispanijos“, – tikina asociacijos prezidentė.
Specialus produktų ženklinimas – garantas pirkėjui
Nemaža dalis visuomenės vis dar galvoja, kad nacionalinės kokybės produktų ženklas „Kokybė“ ar ekologinės gamybos ženklai yra paprasčiausias reklaminis triukas arba, kad šiais ženklais pažymėti produktai niekuo nesiskiria nuo įprastų.
Anot oficialiai pripažintos pagrindinės produktų sertifikavimo įstaigos Lietuvoje – VšĮ „Ekoagros“ specialisto, IV sertifikavimo skyriaus vadovo Lino Merkevičiaus, toks požiūris tėra gajus mitas, nes skirtumas šių produktų nuo įprastinių – didelis.
„Sertifikuotų produktų gamyba yra griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama. Ir tik atitinkant visus reikalavimus įgyjama teisė žymėti savo produkciją specialiais ženklais. Juos žinoti ir išmanyti naudinga, netgi būtina, nes pagrindinis produktų sertifikavimo tikslas – suteikti pirkėjui garantiją, kad produktas pasižymi itin aukšta kokybe“, – sako specialistas.
Griežta kontrolė nuo lauko iki stalo
Pašnekovo teigimu, ant produkto pakuotės matomas ženkliukas arba simbolis – patvirtina, jog produktas atkeliavo iš kontroliuojamo ūkio, kuris įsipareigojo laikytis atitinkamų taisyklių ir reikalavimų.
„Jei produktas pažymėtas ekologinės gamybos ženklais, vadinasi, jis yra užaugintas ir pagamintas naudojant tik natūralias medžiagas, pavyzdžiui, trąšas ir procesus – jame nėra pesticidų, genetiškai modifikuotų organizmų ir kitų sintetinių maisto priedų“, – vardija pašnekovas.
Išskirtinėmis maistinėmis savybėmis pasižymi ir nacionaliniais ženklais „Kokybė“ arba „Nacionalinė kokybė Lietuva“ pažymėti produktai, tik jų auginimui ir gamybai, anot sertifikavimo skyriaus specialisto, keliami kiek kitokie reikalavimai – paprastesni nei ekologinei gamybai, tačiau gerokai griežtesni nei įprastai auginamiems žemės ūkio produktams.
„Auginant šiais ženklais pažymėtus produktus, leidžiama naudoti tik minimalų kiekį augalų apsaugos priemonių, nuimti derlių ir tiekti rinkai galima tik praėjus ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesniam laikotarpiui po minėtų apsaugos priemonių techninėje dokumentacijoje numatyto išlaukos laikotarpio.
Produktams taikoma ir trumpesnės maisto tiekimo grandinės taisyklė – lapinės, ankstyvos daržovės ir greitai gendantys vaisiai bei daržovės į prekybos vietas turi būti patiektos ne vėliau kaip kitą parą po derliaus nuėmimo, taip pat negali būti naudojamos cheminės derliaus ilgaamžiškumo didinimo priemonės. Be viso to, augintojai – sodininkai ir ūkininkai, įsipareigoja dar ir reguliariai, ne rečiau kaip kas penkerius metus, auginimo laukuose ir soduose atlikti dirvožemio tyrimus“, – apie augintojams keliamus reikalavimus pasakoja VšĮ „Ekoagros“ IV sertifikavimo skyriaus vadovas L. Merkevičius.
Projektą remia Žemės ūkio ministerija, pagal veiklos, susijusios su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu, finansavimo taisykles.
