Tokį pasiūlymą Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektui įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas.
Pasak jo, 2021 m. Europos Parlamento (EP) Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetai pasiekė susitarimą dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, kuri yra labai svarbi, siekiant Europos žaliojo kurso tikslų sudaryti palankesnes sąlygas vartotojams rinktis sveiką ir darnią mitybą.
Vienas svarbiausių šios strategijos tikslų – trumpesnės maisto tiekimo grandinės, siekiant, kad tarp vartotojo ir augintojo būtų ne daugiau, kaip vienas tarpininkas.
„Trumposios maisto grandinės viešuosiuose pirkimuose naudingos ir vartotojui, ir gamintojui – skatinamas smulkaus ir vidutinio verslo dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, suteikiant galimybę dalyvauti regioniniams, smulkiems, geografiškai mažiausiai nutolusiems tiekėjams, tokiu būdu užtikrinant kokybiškesnių, šviežesnių, vertingesnių maisto produktų gavimą vartotojams“,– sako L. Savickas.
Jo nuomone, tai ypač svarbu, aprūpinant maisto produktais darželius, mokyklas, gydymo įstaigas.
Anot L. Savicko, Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 m. paskelbta analizė atskleidė, kad jau eilę metų maisto produktų viešųjų pirkimų rinkoje dominuoja didieji tiekėjai – su 10 iš jų sudarytų sutarčių vertė siekia apie 70 proc. visų maisto produktų pirkimų vertės.
Tuo tarpu maisto produktų pirkimo sutarčių, sudarytų su bendrijomis, kooperatyvais, ūkininkais, fiziniais asmenimis, žemės ūkio bendrovėmis, parlamentaro duomenimis, pagal vertę siekia vos apie 2 proc.
