„Norime priminti medžiotojams, kad medžioklės varant metu gyvūnai yra išvaromi žmonių ir šunų iš įprastų jiems gyvenamųjų plotų, todėl bėga į gretimas teritorijas – traukiasi ten, kur jiems atrodo saugiau.
Šitaip AKM užkrėstose teritorijose galimai sergantys šernai gali pasitraukti į teritorijas, kur AKM viruso dar nėra, ir ją užkrėsti, lygiai kaip, sveiki šernai gali pasitraukti į užkrėstas teritorijas ir ten užsikrėsti virusu, ir pernešti ligą savo gentainiams.
Dar kartą norime priminti medžiotojams, kad užkrėstose teritorijose ar besiribojančiose su užkrėsta teritorija vietovėse nevykdytų medžioklių varant, ar vykdytų jas be palaidų šunų, ar tyliuoju būdu“, – perspėja VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Marius Masiulis.
VMVT primena, kad pernai metų pabaigoje AKM virusas labai suaktyvėjo šernuose ir išlieka aktyvus visus šiuos metus. Per praėjusią vasarą AKM užkratas pateko ir į kiaulių ūkius bei buvo nustatytas net 16 kiaulių ūkių, kuriuose nugaišo ir buvo nugaišinta bei sunaikinta 2255 kiaulės.
Prieš tai AKM kiaulių ūkyje buvo nustatytas tik 2020 metais. AKM virusas nustatomas kaip naujose Tauragės, Šilutės, Kretingos rajonuose, taip ir teritorijose kuriuose kažkada buvo išguldęs beveik visą šernų populiaciją Molėtų, Jurbarko, Telšių, Kelmės, Plungės, Varėnos, Šalčininkų, Kaišiadorių, Prienų, Visagino rajonų teritorijose.
Viruso suaktyvėjimas pastebėtas ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje bei Lenkijoje.
Šiuo metu virusas nestabdo savo aktyvumo. Randami nuo AKM nugaišę šernai bandomis ar per medžiokles sumedžiojami ne pavieniai, o keli ar net keliolika AKM užsikrėtusių šernų. Gyventojai skatinami pranešti apie pastebėtas gyvūnų gaišenas
