Apsaugos dirvožemį nuo alinančio ūkininkavimo
Kaip teigiama Strateginiame plane, saugant dirvožemio potencialą, ūkininkai privalės laikytis GAAB7 standarto, reguliuojančio augalų kaitą. Palyginti su žalinimo reikalavimu, pagal kurį vienas pasėlis galėjo sudaryti iki 75 proc. deklaruoto ariamos žemės ploto, įgyvendinant GAAB7 standartą bus pasiekta didesnė augalų kaita, leisianti pagerinti dirvožemio būklę, užtikrinti tvaresnį trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą.
Šis standartas leis išvengti dirvožemį alinančio monokultūrinio ūkininkavimo, sudarys sąlygas mažinti trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą ir tiesiogiai prisidės prie dirvožemio ir vandens telkinių būklės gerinimo. Mažėjant mineralinių trąšų naudojimui, mažės ir NH3 (amoniako) emisijos į orą. Augalų kaita naudinga tiek dirvožemio fizinei struktūrai, tiek derlingumui, tiek organinės medžiagos ir mikrofloros išsaugojimui bei cheminė sudėčiai.
Pagrindinės sąlygos
GAAB7 standartas įpareigoja pareiškėjus laikytis minimalios augalų kaitos reikalavimo:
- Tame pačiame lauke negali būti auginamas tas pats pasėlis ilgiau nei vienerius metus, t. y. kitais metais po einamųjų metų turi būti auginamas kitas pasėlis nei einamaisiais metais;
- Tas pats pasėlis gali būti auginamas ir dvejus metus iš eilės (atsėliavimas) tame pačiame lauke su sąlyga, kad pirmaisiais metais tame pačiame plote bus auginami ir posėliniai augalai. Po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo privaloma pasėti posėlį, kuris turi būti nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 6 savaites.
„Pavyzdžiui, ūkininkas nori tame pačiame lauke antrus metus sėti žieminius kviečius. Jis tai galės daryti su viena sąlyga – privalės pasėti posėlį ir jį išlaikyti 6 savaites. Tik po to jis galės sėti tuos pačius žieminius kviečius“, – paaiškina Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė.
Posėliniai augalai auginami tais pačiais metais kaip ir pagrindinė kultūra negali būti laikomi augalų kaitos nariu.
„Kadangi kukurūzai nedaro didelio poveikio dirvožemiui ir yra svarbūs gyvulininkystės poreikiams, Lietuva suderino su ES, kad pareiškėjai šią kultūrą tame pačiame lauke galėtų auginti ne ilgiau nei trejus metus tame pačiame lauke su sąlyga, kad jų laikomų ūkinių gyvūnų santykis (SG/ha palyginti su bendru deklaruotu plotu) yra didesnis negu 0,3 arba jeigu pareiškėjas yra registruotas kaip pašarų augintojas pašarų registre, gaminantis bei tiekiantis rinkai augalininkystės produktus ir galintis pateikti to įrodymus“, – teigia ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas.
Be to, pareiškėjui būtina užtikrinti bent vieną iš šių sąlygų:
- Kiekvienais metais po kukurūzų derliaus nuėmimo iki sekančių metų kukurūzų sėjos dirvą padengti tarpiniais augalais – įsėliniais, posėliniais, žieminiais ar tarpiniais pasėliais;
- Kiekvienais metais, palyginti su praėjusiais, valdoje pakeisti bent 35 proc. ariamosios žemės plote auginamų augalų. Plotai, kuriuose per pastaruosius trejus metus pasėlis nebuvo pakeistas, ketvirtaisiais metais turi būti naudojami kitiems augalams auginti. Tarpiniai pasėliai, minimi pirmoje sąlygoje, gali būti traktuojami kaip pasėlio pakeitimas.
Minimalios augalų kaitos reikalavimas netaikomas daugiamečių augalų plotams, žolėms ir kitiems žoliniams augalams bei pūdymui. Taip pat plotams, kuriuose auginami daugiamečiai sodiniai (uogynai įskaitytinai).
Sertifikuoti ekologiniai ūkiai laikomi atitinkančiais šį standartą, bet jiems taikomi augalų kaitos reikalavimai, nustatyti Ekologinio žemės ūkio taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d .įsakymu Nr.375.
Reikalavimai netaikomi
GAAB7 reikalavimų privalės laikytis visi pareiškėjai, išskyrus tuos:
- Kurių ariamoji žemės užima iki 10 ha;
- Kurių daugiau kaip 75 proc. reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės yra daugiametis žolynas;
- Kurių daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti, yra pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais.
Šio reikalavimo vykdymo pradžia perkelta į 2024 metus, nes, kaip teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, tai leis išlaikyti aukštą maisto gamybos lygį, kuriam iššūkių kelia gamtos kataklizmai ir įtampos dėl geopolitinės situacijos.
