Iš Ukrainos, turėjusios šiemet tapti parodos partnere, į Berlyną pirmąją parodos dieną buvo atvykęs tik jos žemės ūkio ministras Mykola Solskyi, kurio tikslas – sutekti žinių apie tikrąją situaciją sulaukti ES pagalbos atveriant grūdų eksporto koridorių, kuris šiuo metu realiai nė neveikia.
Stende duona – būtinybė
Vokiečiai pasiilgo parodos, kurioje skanauja, valgo, geria, linksminasi. Po ilgos pertraukos, kurią buvo paskelbusi pandemija, „Messe Berlin“ centre sausio 19-ąją prasidėjo „Žalioji savaitė“, kuri tęsis iki ateinančio sekmadienio.
Lietuviams „Žalioji savaitė“ – tai vieta, kuri jos dalyvius – žemės ūkio produktų gamintojus – nuo tiesioginio darbo namie atitraukia mažiausiai dešimčiai dienų. Tačiau kartu atsiranda galimybė apsikeisti kontaktais su parodos lankytojais ir taip nusitiesti taką kai kurių gaminių eksportui.
Šakočių kepėja Laimutė Sadauskienė yra savitas Lietuvos stendo simbolis.
Ji kas kartą nusigabena į Berlyną šių gardėsių kepimo įrangą ir ten pat, stebint parodos lankytojams, maišo tešlą ir lieja ją ant įkaitusio veleno.
Radviliškių kaimo kepyklos savininkė Audronė Kisėlienė taip pat yra nuolatinė parodos dalyvė. Pasak jos, šis renginys yra varginantis darbas, bet sunku būtų įsivaizduoti Lietuvos stendą be duonos – juk tai mūsų vienybės simbolis.
Viso grūdo duona su sėklomis jau ankstesniais metais buvo vokiečių mėgstamiausia, o ir kaimynai lenkai, dalyvaujantys parodoje, ateina jos nusipirkti. Be to, A.Kisėlienės iškeptas 88 kg sveriantis duonos kepalas parodos atidarymo dieną buvo pjaustomas ir dalinamas visiems lankytojams.
Į parodą šiemet, kaip ir prieš pat pandemiją, briedienos bei elnienos gaminių atsivežė bendrovės „Šerno pėda“ savininkai.
Atvyko ir naujokų
Pirmąkart į „Žaliąją savaitę“ savo šaltalankių produktų atsigabeno Daiva Kvedaraitė, o ūkininkė Rita Dirvinienė – varškės sūrių, Genovaitė Sakalauskienė – ekologiškos uogienės.
O tautodailininkų kampe įsikūrė juvelyrė Danutė Tikužienė.
Lietuviškus ir tautinio paveldo ženklu pažymėtus kremus jau ne pirmą kartą parodoje eksponuoja ir šeimos įmonė „Evija & Partner“.
Siūlo įvairius gaminius
„Esame bitininkai iš Aukštaitijos“, – pratarė Diana Rušėnaitė, besidarbuojanti Rokiškio rajone, Juodupėje.
Bitynas „Devyni medūs“, kuriame dirba tik šeimos nariai, prieš pandemiją į rinką pradėjo tiekti neįprastus produktus, kuriuos buvo nusivežę į „Žaliąją savaitę“ 2020-aisiais, – medaus šokoladą su mėtomis, su avietėmis ir tiesiog šokoladą.
Tai – „Bitės šoko“ desertas iš kakavos ir jos sviesto, kuriame cukrus pakeistas medumi. Šįkart aukštaitė vokiečius vaišina dar ir medaus šokolado gėrimu.
Taip jau yra mažajame versle, kad sėkmę lemia būtent originalūs sumanymai. Ką dar galima pagaminti iš medaus, jei bitininkai ir taip jau visko yra prisigalvoję? Jie maišo jį su uogomis, prieskoniais, vaistažolėmis, riešutais, džiovintais vaisiais.
„Įmanoma“, – patikino Diana. Parodoje ant stalo ji buvo išrikiavusi ir naujuosius produktus – dviejų rūšių medaus skanėstus su daržovėmis. Vienas jų – medus su burokėliais ir vitaminu C, kitas – su morkomis ir apelsinais.
„Į parodą prieš porą metų buvome nusivežę medaus arbatos „šaukštelių“, kurių fasavimo įrangą anuomet buvome ką tik įsigiję. Tai mėtų, citrinų ir kreminio medaus mišinys – užtaisas arbatai, kurį tereikia užpilti karštu vandeniu.
Dabar ir gamyba, ir prekyba įsibėgėjusi, bandome tartis dėl jų su degalinėmis.
Prieš pandemiją parodos lankytojai gausiai viską pirko, buvo ir tokių, kurie įsigijo net po kelias dešimtis medaus šokolado indelių. Viliuosi, kad ir šį kartą tokių atsiras“, – sakė bitininkė.
Dairosi naujų užsakovų
Ekologišką medų bei jo produktus „Žaliojoje savaitėje“ pirmą kartą pristatantys bitininkai Laimonas ir Jūratė Galvonai – taip pat iš Aukštaitijos.
Jie bityną, kuriame yra per 200 bičių šeimų, turi nuošaliame Zarasų rajono vienkiemyje.
L.Galvonas – trečios kartos bitininkas. Juodu su žmona parodoje siūlo ir įprastų bičių produktų – medaus, bičių duonos, žiedadulkių, ir įvairių medaus skanėstų – su šalčiu džiovintais svarainiais, čiobreliais, imbieru bei kitokių.
„Ūkis didėja, norėtume daugiau rasti pardavimo kontaktų. Panašioje parodoje, skirtoje ekologijai, prieš pandemiją dalyvavome Malmėje. Nuo to laiko turime porą užsakovų, tai nedidelės žemės ūkio produktų parduotuvės.
Kita vertus, mūsų bitininkystės ūkis – šeimos verslas, negalėtume įvykdyti ypač didelių užsakymų, pavyzdžiui, prekybos tinklams pasiūlyti didelio medaus gaminių kiekio“, – sakė Laimonas.
Šeimos ūkis turi elektroninę parduotuvę, joje užsakymai pasiekia ir iš Vakarų Europos. „Nors siuntimo paslauga nėra pigi, nes medus yra sunkus, vis dėlto yra žmonių, norinčių ekologiško medaus.
Be to, bitynai Lietuvoje turi išskirtinį produktą – bičių duoną, kuri noriai perkama“, – kalbėjo bitininkas. Pasak jo, Baltijos šalių medus turi savo specifiką – jį bitės suneša iš įvairių rūšių augalų.
„Pernai keliavome su šeima po Kroatiją, specialiai pasidomėjau medaus kainomis. Ten šiek tiek gudraujama norint paįvairinti skonį. Specialiai ragaudavau ir supratau, kad į medų dedama eterinio aliejaus“, – užsiminė L.Galvonas.
Atgabeno ir midaus
Taigi medaus perdirbėjams Žemės ūkio ministerijos įrengtame Lietuvos stende šiemet teko svarbi vieta, kaip ir 2020-ųjų sausį.
Nuo 2016-ųjų joje dalyvauja bitininkas iš Kėdainių rajono Erikas Augustinavičius, įmonės „Šušvės midus“ vadovas. Kaimo turizmo sodybą turinti jo šeima 2015-aisiais gavo sertifikatą ir pradėjo prekiauti midumi, pagamintu pagal 200 metų senumo receptus.
Pasak bitininko, šis gėrimas vokiečiams yra egzotika.
„Šiemet midaus buteliai – kitokie, ne keturkampiai, bet apvalūs. Mus irgi kliudė stiklo krizė, kurią stiklo taros gamintojams sukėlė karas ir energetikos kainos. Tad gamintojai, iš kurių anksčiau pirkdavome butelius, juos smarkiai pabrangino, todėl teko ieškoti kito tiekėjo“, – sakė bitininkas, midaus gamintojas E.Augustinavičius.
Stiklo gamybai – krosnims įkaitinti – sunaudojama ypač daug dujų, o tai stiklo taros kainas padidino dvigubai, pavyzdžiui, anksčiau butelis kainuodavo apie 0,7 euro, dabar – dabar 1,5–1,6 euro.
Tačiau vokiečiams to juk nepaaiškinsi, – pardoje midaus butelis kainuoja 12 eurų, berods, pora eurų brangiau nei 2020-aisiais.
„Šušvės midus“ joje pristato naujieną – erškėtuogių midų. Iš viso į Vokietiją E.Augustinavičius su padėjėju Eldaru nuvežė 10 rūšių midaus.
„Turime nuolatinių klientų, kurie nuperka ir po dėžę midaus, ir po kelias dėžes. Yra ir tokių, kurie specialiai į „Žaliąją savaitę“ atvažiuoja vien dėl mūsų midaus. Nors vokiečiai turi midaus iš juodųjų serbentų ar vyšnių, bet neturi tokių originalių receptūrų, kaip mūsų, pavyzdžiui, pienių arba agurkinio midaus“, – kalbėjo Erikas.
Pasak jo, savojo bityno medaus šiam gėrimui gaminti užtenka, pirkti tenka tik grikių medų. Pagal receptūrą jo reikia vienam iš gaminių, o Kėdainių rajone, kuriame ir yra Eriko šeimos bitynas, ūkininkai grikių neaugina. Pastaruoju metu jame prižiūrima apie du šimtus bičių šeimų.
Išskirtinis dėmesys – ekologijai
„Žalioji savaitė“ šiais metais – 87-oji. Ši tarptautinė maisto, žemės ūkio ir sodininkystės paroda gyvuoja nuo 1926-ųjų.
Pernai ir užpernai tradiciškai kiekvieną sausio mėnesį rengiama paroda nevyko dėl pandemijos.
Į parodą jos dalyviai susirenka iš viso pasaulio, šįmet joje dalyvauja 76 šalys.
Per įvairių šalių žemės ūkio ministrų susitikimus ar žemės ūkio forume aptariami aktualiausi socialiniai klausimai – klimato apsauga, perdirbimo valdymas, išteklių išsaugojimas ir tvarus žemės naudojimas.
Bioenergija, ekologiški maisto produktai, ekologinė žemdirbystė – tai svarbiausi parodos akcentai.
