Pirmas etapas jau žengtas – kuriama informacinė sistema, kurioje būtų kaupiami duomenys apie visus nuotekų rezervuarus ar naujai pastatytus valymo įrenginius, o jau vėliau visą šį ūkį tikrinti turėtų tam tikros institucijos.
Štai čia nuomonės kertasi – kas tai galėtų daryti? Kontrolės funkciją bandoma pavesti savivaldybių administracijoms, nors iki šiol tai atlikdavo regionuose esančių Aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai.
Neturi specialistų
Savivaldybėse nėra nuotekų tvarkymo infrastruktūros kontrolierių, ir ši funkcija, tikėtina, greičiausiai būtų perduota savivaldybių valdomoms vandentvarkos įmonėms.
Savo ruožtu vandentvarkos įmonės kontrolierių funkcijos irgi kratosi, juolab kad tokia pareiga joms nenumatyta veiklą reglamentuojančiame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme.
Šiai funkcijai vykdyti reiktų steigti papildomus darbuotojų etatus, rasti kvalifikuotus specialistus. Kadangi mažieji nuotekų valymo įrenginiai per pastaruosius 3–5 metus ištobulėjo, ne specialistams tai – „kietas riešutėlis“.
Bet kurios vandentvarkos įmonės inžinieriai vos aprėpia prižiūrėti pačių valdomas sistemas, o diegiamoms naujoms sistemoms reikia papildomų žinių ir kvalifikacijos.
Kita vertus, net ir įdarbinus solidžiai apmokamus specialistus jų darbo sąnaudos „pakibtų“ ant mokančiųjų už centralizuotą vandenį pečių.
Purtosi naujos naštos
Pasak Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus, vandentvarkos įmonėms šiuo metu ir taip trūksta specialistų. Joms nuolat tenka prižiūrėti tinklus ir likviduoti avarijas bei gedimus išvystytose centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrose bei rūpintis plėtros projektais.
LVTA vadovas kaip pavyzdį mini Varėnos rajoną, kur iš 323 gyvenviečių centralizuota nuotekų surinkimo infrastruktūra yra vos 17-oje, o visose kitose gyvenvietėse bendrovei „Varėnos vandenys“ tektų atlikti individualių nuotekų valymo įrenginių arba rezervuarų priežiūrą.
Biržų rajone iš 22 kaimų centralizuotą nuotekų infrastruktūrą turi 13 kaimų, o centralizuotą vandentiekį – 18-os kaimų gyventojai.
Pasak bendrovės „Biržų vandenys“ vadovės Editos Barkauskienės, didžiosios dalies vandenviečių ir nuotekų valymo įrenginių kaimiškosiose rajono vietovėse būklė yra prasta, įrengimai – nusidėvėję. Jiems perimti ir atnaujinti reikia didelių investicijų.
„Vandenviečių ir nuotekų valymo infrastruktūros rekonstravimo darbai juda lėtai, nes tam reikalingos milijoninės investicijos ir tiesiog stinga darbuotojų. Iš 16 nuotekų valymo įrenginių elektrifikuoti tėra 7, o artimiausiu metu numatyta rekonstruoti dar 4 valymo įrenginius“, – sakė E.Barkauskienė.
Mokestis – vandens vartotojams?
Pasak B.Miežutavičiaus, vandentvarkos įmonės neturi nei teisės, nei pareigos kontroliuoti, kaip neprisijungę prie centralizuotos nuotekų infrastruktūros gyventojai ar įmonės tvarko savo nuotekas.
„Ši kontrolė yra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės dalis. Tik pareigūnai gali užtikrinti, kad būtų laikomasi individualių nuotekų tvarkymui keliamų reikalavimų.
Tam tikros funkcijos yra priskirtos ir savivaldybėms. Būtent jų darbuotojai įpareigoti tikrinti, ar individualiųjų nuotekų valymo įrenginių eksploatacija vykdoma laikantis priimtų reikalavimų – ar asmenys turi apmokėjimo už individualių nuotekų išvežimą dokumentus.
Vandentvarkos įmonės už nustatytą mokestį pagal sudarytas sutartis teikia individualių nuotekų išvežimo paslaugas arba nurodo asmenims, kurie tokias paslaugas teikia“, – aiškino LVTA vadovas B.Miežutavičius.
Jo teigimu, kai tik pradės veikti nuotekų tvarkymo informacinė sistema, vandentvarkos įmonės joje turės nurodyti asmenis, kurie naudojasi nuotekų išvežimo paslaugomis. Daugiau jokių kitų pareigų individualių nuotekų tvarkymo srityje vandentvarkos įmonės neturi.
