Į Plungės rajone, Smilgių kaime, įkurtą nuotykių parką „Skautiškos pramogos“ dabar traukia ne tik jaunimas, bet ir suaugusieji. Čia tiek smagių ir naudingų pramogų bei patirčių, kad visa tai išbandžiusieji nori vėl sugrįžti.
Tačiau sėkmė neatėjo vien tik gavus ir panaudojus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama, gauta pagal priemonę „LEADER programa“. Vargu ar kas būtų ir be parką įkūrusios asociacijos „Plungės skautai“ vadovų bei jaunimo išradingumo, kūrybiškumo ir entuziazmo. Asociacijos „Plungės skautai“ vadovas Žydrūnas Pilitauskas pasakoja, kaip naujam gyvenimui pavyko prikelti garsios skautės sodybą, kurioje dabar verda gyvenimas. Kauniškis alpinistas Skirmantas Paukštys pasiūlė įrengti stotis su veiklomis: kliūčių ruožą, švytuoklę, nusileidimą lynais ir 11 m aukščio laipiojimo bokštą su sienele, Jokūbo kopėčiomis, dėžėmis.
„Taip ir pateikėme paraišką, o po pusmečio sužinojome, kad laimėjome“, – džiaugėsi Ž. Pilitauskas. Nuo 2023 m. kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Vietos veiklos grupės (VVG) gali teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“. Paraiškas kartu su vertinti parengtomis kaimo vietovių Vietos plėtros strategijomis reikia teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.
Skautų judėjimo istoriją menanti vieta
Vieta, kurioje dabar stovyklauja Plungės skautai, įsikūrusi istorinėje vietoje – Australijos lietuvės, Plungės garbės pilietės, taip pat skautės Monikos Danutės Baltutienės tėviškėje, kurią ji atkūrė 1994 m. atvykusi į Lietuvą.
„Ši garbaus amžiaus moteris jau 7 metai, kaip neatvažiuoja į mūsų šalį, ji ieškojo, kas gali prižiūrėti sodybą. Kažkas iš jos giminaičių pasiūlė mus – skautus. Sodyba per tiek metų buvo labai apleista ir reikalavo didžiulių investicijų. Kaip žinia, skautai nėra turtinga ar pelno siekianti organizacija, iš stovyklų organizavimo sutaupydavome kažkiek lėšų, kurias investavome į sodybos tvarkymą, o paskui ir į patį didžiausią mūsų projektą – skautiškų pramogų parko kūrimą.
Skautai – bendruomenė, tad vaikai ir jaunimas patys labai noriai ėmėsi padėti tvarkyti sodybą“, – pasakojo asociacijos „Plungės skautai“ vadovas Žydrūnas Pilitauskas. Ne pirmas projektas „Galvojau, kad veikla turėtų būti pirmiausia naudinga mūsų skautams ir kitiems vaikams, jaunimui bei bendruomenėms. Prisiminiau savo jaunystę, laukinį turizmą, laipiojimus turizmo technikos varžybose ir tai, ką skautai moka ir daro stovyklose, perteikdami savo žinias kitiems. Tada ir šovė į galvą mintis, kad reikia įkurti skautiškų pramogų parką su skautiškomis edukacijomis“, – apie gimusią idėją kalbėjo skautų organizacijos vadovas.
Asociacijai tai ne pirmas daug pastangų, lėšų ir entuziazmo reikalaujantis sėkmingas projektas.
Vadovas užsiminė, kad asociacija dar iki pramogų parko įkūrimo yra įgyvendinusi keletą Plungės vietos veiklos grupės (VVG) inicijuotų projektų – mokomąsias stovyklas „N-14: senieji amatai“. O kai prieš dvejus metus Plungės VVG pasiūlė pasidomėti priemone „Bendruomeninių ir kitų pelno nesiekiančių organizacijų verslo iniciatyvų kūrimosi skatinimas“, gimė populiarumo sulaukęs projektas.
Ieškojo unikalumo
Tačiau naujai gyvenimui prikelta vieta skirta ne tik linksmybėms ir pramogoms. Sumanymas buvo toks, kad parke galima būtų ne tik palaipioti virvėmis, tinklais, nusileisti lynais per tvenkinį – tokių paslaugų Lietuvoje ir Žemaitijoje tikrai netrūksta. Svarbiausia – kad veiksmas vyktų kartu ir galima būtų išmokti daug įvairių naudingų dalykų, pavyzdžiui, praktinių, namuose praversiančių skautiškų mazgų rišimo, skautiškos duonelės kepimo, senovės lietuvių ir skautiškų lavinamųjų žaidimų ir kt.
„O lipimas siena, Jokūbo kopėčiomis, dėžėmis – tai buvo unikalus variantas mūsų regione. Visa tai įvertinę nutarėme teikti skautiškus edukacinius užsiėmimus (nuo 3 iki 4 val.), kur viską vainikuoja visos grupės bendras žaidimas. Orientavomės į klases, bendruomenes, šeimas, darbo kolektyvus, studentus, taip pat ir į pavienius asmenis. Edukacijų tikslas – mobilumas, paslaugumas, nuoširdus bendravimas ir laukinis patogumas“, – aiškino Ž. Pilitauskas.
Svečiai iš Baltijos šalių
Vadovas atvirtas – prieš griebiantis įgyvendinti šią idėją buvo ir abejonių. Projektą pataikyta įgyvendinti tuo metu, kai buvo karantinas, ribojamos veiklos, buvo ir kitokių kliūčių. Be to, 2022-ųjų pavasaris buvo itin lietingas, todėl buvo sudėtinga išbandyti trasas ir pradėti dirbti. Kai orai pagerėjo, nuotykių parkas staigiai sušurmuliavo.
„Beveik kasdien po edukacinį užsiėmimą, o kai kada – net po du per dieną. Važiavo nuo 12 iki 55 žmonių grupės iš visur. Tai ir buvo pats geriausias mūsų veiklos įvertinimas. Nemažai vaikų ir jaunuolių priimti nemokamai, ir ukrainiečių pabėgėliai galėjo nemokamai naudotis visomis mūsų edukacijomis ir trasomis. Be to, įsteigėme ir išsaugosime darbo vietą, darbuojasi žmogus, kuris anksčiau neturėjo nieko bendro su mūsų organizacija“, – tvirtino asociacijos „Plungės skautai“ vadovas.
Pernai skautų sodyboje apsilankė daugiau nei 1 300 vaikų, jaunuolių ir kaimų bendruomenių atstovų ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Švedijos.
Iniciatyva „iš apačios į viršų“ tęsiama
Plungiškiai sėkmingai pasinaudojo KPP priemonės „LEADER programa“ galimybėmis ir, išradingai investavę paramą, sukūrė netradicinę veiklą kaime, kuri sulaukė pasisekimo. Tokiu būdu patvirtino, kad pagrindinis priemonės „LEADER programa“ įgyvendinimo principas „iš apačios į viršų“ – gyvas.
Parama pagal šią priemonę skiriama VVG atstovaujamai teritorijai, o jos tikslas – spręsti atstovaujamos teritorijos problemas.
2014–2020 m. KPP laikotarpiu „LEADER programos“ biudžetas – apie 127 mln. Eur, Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, patvirtinta paramos suma – apie 114 mln. Eur.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane toliau numatyta motyvuoti bendruomenės inicijuotą kaimo plėtrą iniciatyvos „iš apačios į viršų“ principo pagrindu, finansuojant kaimo vietovių Vietos plėtros strategijas, kuriomis siekiama spręsti vietos iššūkius ir tenkinti vietos poreikius.
Šios priemonės tikslas – skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant bioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektorius.
2023–2027 m. laikotarpiu priemonei yra numatytas beveik 74,9 mln. Eur biudžetas. Parama kiekvienai VPS priemonei pagal identifikuotus poreikius ar prioritetus gali būti suplanuota skirtinga.
Maksimali galima paramos suma pagal priemonę vienam vietos projektui – iki 200 000 Eur.
Vietos projektų pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą arba registruoti konkrečios VVG teritorijoje.
Žemės ūkio ministerijos atstovai pabrėžia, kad naujajame laikotarpyje, skirtingai nei ankstesniame, VVG yra suteikta galimybė laisvai pagal teritorijos identifikuotas problemas ar poreikius modeliuoti strategijose priemones ir jų rezultatų rodiklius bei rodiklių kiekybines reikšmes. Remiamų veiklų spektras gana platus, VVG pagal identifikuotus teritorijos poreikius konkrečias priemones modeliuos rengiamoje vietos plėtros strategijoje.
Išsamesnė informacija – www.nma.lt
